Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas Nr. XI-1253 nustato, kaip Lietuvoje gali būti teikiamas vartojimo kreditas, kokią informaciją turi gauti vartotojas, kaip vertinamas jo kreditingumas, kokios ribos taikomos kredito kainai ir kokias teises vartojimo kredito gavėjas turi jau sudaręs sutartį. Įstatymas aktualus ne tik imant įprastą vartojimo paskolą ar greitąjį kreditą – jo taisyklės, priklausomai nuo konkrečios sutarties, gali būti taikomos ir kredito limitams, prekių finansavimui bei tarpusavio skolinimui.
2026 m. rugsėjo 25 d. galioja Vartojimo kredito įstatymo redakcija, taikoma iki 2026 m. lapkričio 19 d. Nuo 2026 m. lapkričio 20 d. įsigalios jau priimta nauja įstatymo redakcija. Todėl žemiau dabartinės taisyklės ir būsimi pakeitimai aiškiai atskiriami – pavyzdžiui, iki lapkričio 19 d. išankstinio grąžinimo kompensacijos taisyklėse aktuali 2 320 Eur riba, o naujoje redakcijoje ji didinama iki 2 800 Eur.
Svarbiausia informacija trumpai:
- vartotojo kreditingumas turi būti įvertintas prieš suteikiant kreditą;
- šiuo metu galioja 2 kalendorinių dienų apsisprendimo laikotarpis, per kurį galima grąžinti išmokėtą kreditą nemokant palūkanų ir kitų mokesčių;
- atskirai galioja 14 kalendorinių dienų teisė atsisakyti vartojimo kredito sutarties;
- kreditą galima visiškai arba iš dalies grąžinti anksčiau termino ir sumažinti likusio laikotarpio kredito kainą;
- pavėluotoms įmokoms taikomos netesybos negali viršyti 0,05 proc. pradelstos sumos per dieną ir negali būti skaičiuojamos ilgiau kaip 180 dienų;
- nuo 2026 m. lapkričio 20 d. įsigalios platesnę vartojimo kreditų grupę apimanti nauja reguliavimo redakcija.
Kas yra Vartojimo kredito įstatymas ir kam jis taikomas?
Vartojimo kredito įstatymas pirmiausia saugo fizinį asmenį, kuris skolinasi asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, o ne savo verslui ar profesinei veiklai. Vartojimo kredito sutartis iš esmės yra susitarimas, pagal kurį vartojimo kredito davėjas arba, tarpusavio skolinimo atveju, paskolos davėjas suteikia vartotojui kreditą paskolos, atidėto mokėjimo ar kitu panašiu finansiniu būdu.
Praktikoje tai gali būti įprasta vartojimo paskola, vadinamasis greitasis kreditas, tam tikros kredito kortelės ar sąskaitos kredito limito formos, taip pat prekių išperkamojo finansavimo ar lizingo sutartys, jeigu jos pagal savo sąlygas patenka į įstatymo reguliavimo sritį. Įstatymas taip pat reglamentuoja tarpusavio skolinimą, kuriame dalyvauja tarpusavio skolinimo platformos operatorius.
Sąvoka „greitasis kreditas“ nėra atskira teisinė kredito kategorija, kuriai būtų taikomas visiškai kitas įstatymas. Jei pagal savo turinį toks finansavimas yra vartojimo kreditas, jam taikomos vartojimo kreditą reglamentuojančios taisyklės.
Kada Vartojimo kredito įstatymas netaikomas?
Ne kiekviena fiziniam asmeniui suteikiama paskola laikoma vartojimo kreditu pagal šį įstatymą. Viena svarbiausių išimčių – kreditai, kurių įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise. Įstatymas taip pat paprastai netaikomas kreditui, kurio paskirtis – įsigyti ar išlaikyti nuosavybės teisę į žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą, nors įstatyme numatytos konkrečios išimtys, susijusios su gyvenamosios paskirties turto atnaujinimu.
Taikymo išimčių yra ir daugiau – jos priklauso nuo kredito sumos, sutarties rūšies, finansavimo paskirties ir kitų aplinkybių. Todėl netipinės sutarties atveju visą aktualų sąrašą verta tikrinti oficialioje Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo redakcijoje E-TAR.
Ką kredito davėjas privalo padaryti prieš suteikdamas kreditą?
Prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį kredito davėjas privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Tai nėra vien formalus klausimas apie atlyginimą. Vertinama, ar vartotojas, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, galės vykdyti prisiimamus įsipareigojimus visą sutarties laikotarpį.
Vertinamos gaunamos pajamos ir jų tvarumas, jau turimi finansiniai įsipareigojimai, kredito istorija bei kita sprendimui reikšminga informacija. Kredito davėjas taip pat naudojasi registrais ir informacinėmis sistemomis, kad patikrintų vartotojo pateiktus duomenis bei esamus finansinius įsipareigojimus. Vien didelių pajamų savaime nepakanka, jeigu didelė jų dalis jau skiriama kitoms paskoloms ar kreditams.
Atsakingojo skolinimo reguliavime svarbus ir įsipareigojimų bei tvarių pajamų santykis. Bendroji taisyklė siejama su 40 proc. riba: vertinama vidutinė mėnesio įmoka pagal visus finansinius įsipareigojimus ir vartotojo tvarios pajamos. Tačiau ši riba nėra suprantama kaip mechaninė taisyklė be jokių išimčių – reguliavime numatytas individualus vertinimas ir tam tikros išimtys. Esmė ta, kad kredito davėjas turi turėti pagrindą manyti, jog naujas kreditas nepadarys vartotojo finansinių įsipareigojimų nepakeliamų.
Kokia informacija turi būti pateikta prieš pasirašant sutartį?
Iki vartojimo kredito sutarties sudarymo vartotojui turi būti suteikta standartizuota informacija, leidžianti suprasti siūlomą kreditą ir palyginti jį su kitais pasiūlymais. Joje, be kita ko, nurodoma kredito rūšis, bendra kredito suma, sutarties trukmė, kredito išmokėjimo sąlygos, palūkanų norma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, bendra mokama suma, įmokų dydis ir periodiškumas, mokesčiai bei pavėluoto mokėjimo pasekmės. Prieš priimant sprendimą taip pat verta nuosekliai įvertinti, ką patikrinti vartojimo kredito sutartyje prieš ją pasirašant.
Vartotojui svarbu vertinti ne vien mėnesio įmoką. Ilgesnis grąžinimo terminas gali sumažinti vienos įmokos dydį, tačiau kartu padidinti bendrą per visą sutarties laiką sumokamą kainą.
Palūkanų norma nėra tas pats, kas visa kredito kaina
Bendra vartojimo kredito suma – tai kredito suma, kuria vartotojui suteikiama galimybė naudotis. Palūkanų norma parodo, kokia procentinė palūkanų norma taikoma išmokėtai kredito daliai.
Bendra vartojimo kredito kaina apima ne tik palūkanas, bet ir žinomus su kredito sutartimi susijusius komisinius, administravimo bei kitus į kainą įtraukiamus mokesčius. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma šią kainą išreiškia metiniu procentiniu dydžiu ir padeda lyginti skirtingai įkainotus pasiūlymus. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma yra kredito sumos ir bendros kredito kainos suma.
Todėl dviejų pasiūlymų negalima patikimai palyginti vien pagal reklamuojamą nominalią palūkanų normą. Mažesnes palūkanas gali lydėti didesni administravimo ar kiti į kredito kainą įtraukiami mokesčiai. Įvertinus bendrą kredito kainą ir kitas sutarties sąlygas, galima palyginti vartojimo paskolas ir vertinti jas pagal bendrą kainą, terminą bei kitus vartotojui svarbius kriterijus.
Kokias teises turite jau pasirašę vartojimo kredito sutartį?
2 dienų apsisprendimo laikotarpis
Pagal iki 2026 m. lapkričio 19 d. galiojantį reguliavimą vartojimo kredito gavėjui taikomas dviejų kalendorinių dienų apsisprendimo laikotarpis. Jis prasideda nuo lėšų pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį išmokėjimo dienos.
Norėdamas šia teise pasinaudoti vartotojas iki apsisprendimo laikotarpio pabaigos turi informuoti kredito davėją ir grąžinti jam arba paskolos davėjui visą išmokėtą kredito sumą. Įvykdžius šias sąlygas palūkanų, kitų mokesčių, išlaidų ar kompensacijų mokėti nereikia.
14 dienų teisė atsisakyti vartojimo kredito sutarties
14 dienų sutarties atsisakymo teisė yra atskiras mechanizmas ir jos nereikėtų painioti su dviejų dienų apsisprendimo laikotarpiu. Vartojimo kredito gavėjas gali nenurodydamas priežasties atsisakyti vartojimo kredito sutarties per 14 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo dienos arba, jei sutarties sąlygas ir įstatyme nustatytą informaciją gavo vėliau, nuo tos vėlesnės dienos.
Apie atsisakymą reikia pranešti kredito davėjui jo nurodyta tvarka, naudojant priemonę, leidžiančią įrodyti pranešimo išsiuntimą. Pagal dabar galiojančią tvarką vartotojas turi nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie atsisakymą išsiuntimo, grąžinti kreditą ir palūkanas, susikaupusias nuo kredito išmokėjimo iki faktinės grąžinimo dienos.
Taigi skirtumas esminis: per 2 dienų apsisprendimo laikotarpį, įvykdžius jo sąlygas, grąžinama tik išmokėta kredito suma be palūkanų ir kitų mokesčių. Naudojantis 14 dienų atsisakymo teise kredito suma taip pat grąžinama, tačiau mokamos palūkanos už laiką, kurį pinigais faktiškai naudotasi; įstatymas taip pat numato siaurą išimtį dėl tam tikrų viešojo administravimo įstaigoms sumokėtų negrąžinamų mokesčių.
Kredito grąžinimas anksčiau termino
Vartojimo kredito gavėjas gali bet kuriuo metu grąžinti visą kreditą arba jo dalį anksčiau sutarto termino. Tokiu atveju turi sumažėti bendra vartojimo kredito kaina – vartotojui nebereikia mokėti likusiam sutarties laikotarpiui tenkančių palūkanų ir išlaidų, kurios pagal įstatymą turi būti sumažintos.
Iki 2026 m. lapkričio 19 d. kredito davėjas gali reikalauti įstatyme nustatytos kompensacijos tik esant atitinkamoms sąlygoms, įskaitant tai, kad kreditui taikoma fiksuotoji palūkanų norma ir anksčiau termino grąžinama suma per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį viršija 2 320 Eur. Kompensacija paprastai negali viršyti 1 proc. anksčiau grąžinamos kredito dalies, kai iki sutarties pabaigos likę daugiau kaip vieni metai, arba 0,5 proc. kitais atvejais. Įstatyme taip pat nustatyta atvejų, kai tokios kompensacijos reikalauti negalima.
Kiek pagal įstatymą gali kainuoti vartojimo kreditas?
| Ribojimas | Ką tai reiškia vartotojui |
|---|---|
| 75 proc. palūkanų normos kriterijus | Pagal dabar galiojančio įstatymo 21 straipsnį vertinama, ar sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito palūkanų norma nėra didesnė kaip 75 proc. Šis kriterijus taikomas kartu su įstatyme nustatytu kitų išlaidų kriterijumi. |
| 0,04 proc. kitų išlaidų per dieną kriterijus | Vertinamos į bendrą kredito kainą įtrauktos išlaidos, išskyrus palūkanas. Įstatymo prezumpcija taikoma, kai palūkanų norma viršija 75 proc. ir kitos išlaidos vienai kredito dienai viršija 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. |
| Bendra vartojimo kredito kaina | Įstatyme taip pat preziumuojama, kad kainos reikalavimai pažeidžiami, jeigu bendra vartojimo kredito kaina yra didesnė už bendrą suteikiamo vartojimo kredito sumą. Be konkrečių skaitinių kriterijų, kaina turi būti protinga, pagrįsta ir atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. |
| 0,05 proc. netesybų per dieną | Pavėluoto įmokų mokėjimo atveju netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. |
| 180 dienų | Netesybos negali būti skaičiuojamos ilgiau kaip 180 dienų. Už sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą negali būti papildomai taikomos kitos įstatymo draudžiamos netesybos ar mokesčiai. |
Svarbu tiksliai suprasti teisinę formuluotę: įstatymas neapsiriboja paprastu teiginiu, kad kiekvienas vieno skaičiaus viršijimas automatiškai reiškia tą pačią teisinę pasekmę. 21 straipsnyje vartojama prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka įstatymo reikalavimų, kai tenkinamos jame nustatytos sąlygos. Be to, teismas, įvertinęs konkrečias aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.
Kas nutinka, jeigu nebegalite laiku mokėti įmokų?
Vėluojant mokėti kredito davėjas gali taikyti įstatymo leidžiamas netesybas, tačiau jos negali viršyti 0,05 proc. pradelstos sumos per dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Esant įstatyme nustatytoms sąlygoms gali būti imamasi ir veiksmų dėl sutarties nutraukimo.
Jei problema kyla dėl reikšmingai pasikeitusios finansinės padėties, verta raštu kreiptis į kredito davėją nelaukiant, kol susidarys didelis įsiskolinimas. Dabar galiojantis Vartojimo kredito įstatymas tam tikrais atvejais numato iki 3 mėnesių įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimo atidėjimą. Tam neužtenka vien noro laikinai nemokėti – turi būti įvykdytos įstatymo sąlygos, susijusios su įsipareigojimų ir pajamų santykiu, ir bent viena nustatyta aplinkybė, pavyzdžiui, vartotojo ar jo sutuoktinio nedarbas arba ne mažiau kaip trečdalio pajamų netekimas. Įstatyme numatyta ir kitų aplinkybių.
Kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 20 d.?
Toliau aprašyti pakeitimai įsigalios 2026 m. lapkričio 20 d. ir šiuo metu dar nėra taikomi kaip galiojanti pagrindinė tvarka naujai sudaromoms sutartims. Atskirai išsamiau aptariami vartojimo kredito pokyčiai nuo 2026 m. lapkričio 20 d., įskaitant reguliavimo apimties, kreditingumo vertinimo ir atidėto mokėjimo taisyklių pakeitimus.
2026 m. balandžio 16 d. priimta nauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo redakcija į nacionalinę teisę perkelia Direktyvos (ES) 2023/2225 dėl vartojimo kredito sutarčių nuostatas. Iki 2026 m. lapkričio 19 d. sudarytoms sutartims nauja redakcija bendrai netaikoma, išskyrus įstatyme tiesiogiai nustatytas pereinamąsias informavimo taisykles tam tikroms neterminuotoms sutartims.
Platesnė reguliavimo apimtis
Nuo 2026 m. lapkričio 20 d. reguliavimo sritis plečiama. Vartotojui ypač aktualu tai, kad panaikinamos kai kurios dabar galiojančios išimtys, įskaitant išimtį tam tikriems kreditams be palūkanų ir kitų mokesčių, kai tokiu būdu finansuojamos prekės, būtinos kredito davėjo teikiamai paslaugai naudoti. Praktikoje tokio pobūdžio modeliai buvo aktualūs, pavyzdžiui, ryšio paslaugų ir joms reikalingos įrangos finansavimui.
Naujoje redakcijoje taip pat atnaujinamos taisyklės, susijusios su atidėtu mokėjimu už prekes ar paslaugas. Tai nereiškia, kad nuo lapkričio 20 d. kiekvienas bet kokios prekės mokėjimas dalimis automatiškai taps vienodai reguliuojamu vartojimo kreditu – ir naujoje redakcijoje išlieka konkrečios taikymo sąlygos bei išimtys.
Atnaujinamos kreditingumo ir atsakingojo skolinimo taisyklės
Naują reguliavimą lydės atnaujintos kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisyklės. Bendroji 40 proc. įsipareigojimų ir pajamų santykio taisyklė išlieka reikšminga, tačiau tam tikram susietajam kreditui be palūkanų ir kitų mokesčių, skirtam konkrečiai ryšio įrangai – telefonams, modemams ir maršrutizatoriams – numatyta speciali galimybė, esant nustatytoms sąlygoms, taikyti iki 60 proc. santykį.
Vartotojui svarbiausia tai, kad ir pagal naują tvarką kreditingumo vertinimas lieka realia kredito davėjo pareiga, o ne vien vartotojo patvirtinimu, kad jis gali mokėti įmokas.
Keičiasi kai kurios konkrečios ribos
Nuo 2026 m. lapkričio 20 d. keisis ir vienas pagrindinių vartojimo kredito kainos vertinimo kriterijų. Naujoje Vartojimo kredito įstatymo redakcijoje numatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka įstatymo reikalavimų, jeigu vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 40 proc. ir kartu kitos vienai kredito dienai tenkančios į bendrą kredito kainą įskaičiuojamos išlaidos, išskyrus palūkanas, viršija 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Taigi dabar taikomas 75 proc. palūkanų normos kriterijus nuo šios datos bus sumažintas iki 40 proc.
Vienas aiškiausių praktinių pakeitimų susijęs su vartojimo kredito grąžinimu anksčiau termino. Iki 2026 m. lapkričio 19 d. galioja 2 320 Eur riba: esant kitoms įstatymo sąlygoms, kompensacijos už išankstinį grąžinimą gali būti reikalaujama, kai per 12 mėnesių anksčiau termino grąžinama suma šią ribą viršija.
Nuo 2026 m. lapkričio 20 d. naujoje redakcijoje ši riba bus 2 800 Eur. Naujoji redakcija taip pat tikslina kompensacijos skaičiavimo nuostatas. Daugiau apie kartu įsigaliosiančius pokyčius skelbia Lietuvos bankas savo informacijoje apie vartojimo kredito reguliavimo pakeitimus.
Kaip patikrinti, ar kredito davėjas veikia teisėtai?
Prieš sudarant vartojimo kredito sutartį verta ne vien vertinti kreditoriaus interneto svetainę ar reklamą, bet ir patikrinti, ar paskolos davėjas veikia teisėtai. Lietuvos bankas viešai skelbia prižiūrimų vartojimo kredito davėjų informaciją. Vartojimo kreditų teikimu užsiimantis subjektas turi veikti laikydamasis jam taikomų teisės aktų ir priežiūros reikalavimų.
Praktiniam patikrinimui galima naudoti oficialų Lietuvos banko vartojimo kredito davėjų sąrašą. Jeigu finansavimas teikiamas per tarpininką ar tarpusavio skolinimo platformą, verta tikrinti ir atitinkamo tarpininko ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus statusą.
Kur kreiptis, jei kredito davėjas pažeidžia jūsų teises?
Kilus ginčui pirmiausia svarbu įvertinti konkrečią vartojimo kredito sutartį, mokėjimų istoriją, vartotojui pateiktą ikisutartinę informaciją ir ginčijamus kredito davėjo veiksmus. Pretenziją kredito davėjui verta pateikti raštu, aiškiai nurodant, su kuo nesutinkate ir ko prašote.
Jeigu atsakymas problemos neišsprendžia arba manote, kad buvo pažeistos vartojimo kreditų teikimą reglamentuojančios taisyklės, gali būti aktualus Lietuvos bankas, kuris prižiūri vartojimo kredito rinką ir teisės aktuose nustatyta tvarka nagrinėja vartotojų bei finansų rinkos dalyvių ginčus. Jei kyla ginčas dėl vartojimo kredito, svarbu žinoti pretenzijos kredito davėjui ir tolesnio kreipimosi į Lietuvos banką tvarką. Sudėtingu individualiu atveju, ypač kai ginčijama didelė suma, sutarties galiojimas ar reikalaujama atlyginti žalą, gali būti tikslinga kreiptis į teisininką.
Svarbu nepainioti kredito davėjo galimo teisės aktų pažeidimo su pačios skolos išnykimu. Vien tai, kad kredito davėjas galėjo pažeisti Vartojimo kredito įstatymo reikalavimą, savaime nereiškia, kad vartotojas automatiškai nebeturi grąžinti pasiskolintos pagrindinės kredito sumos. Konkrečios pasekmės priklauso nuo pažeistos normos, sutarties sąlygų ir individualių aplinkybių.
