Nuo 2026 m. lapkričio 20 d. įsigalioja nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija, kuria į Lietuvos teisę perkeliamos Direktyvos (ES) 2023/2225 nuostatos. Tai nėra vien formalus teisės akto atnaujinimas – keičiasi vartojimo kredito sutarčių, kreditingumo vertinimo, reklamos, susietojo kredito, pirkimo išsimokėtinai ir kai kurių atidėto mokėjimo modelių reguliavimo logika. Pokyčiai aktualūs ne tik bankams ar vartojimo paskolų bendrovėms, bet ir tarpusavio skolinimo platformoms, vartojimo kredito tarpininkams, telekomunikacijų bendrovėms bei verslams, siūlantiems prekes be palūkanų ar be mokesčių. Vartotojams svarbiausia suprasti, kad net ir „nemokamas“ išsimokėjimas tam tikrais atvejais gali patekti į vartojimo kredito reguliavimo lauką.
Svarbiausia žinoti: nuo 2026-11-20 vartojimo kredito reguliavimas tampa platesnis, daugiau dėmesio skiriama vartotojo informavimui, kreditingumo vertinimui, reklamai ir iki šiol iš dalies reguliavimo išvengusiems atidėto mokėjimo modeliams.
Kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 20 d.?
Nuo 2026 m. lapkričio 20 d. pradedamas taikyti platesnis vartojimo kredito reguliavimo paketas. Jo centre yra nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija, tačiau praktikoje pokyčiai apima ir Lietuvos banko nutarimų pakeitimus, vartojimo kredito reklamos taisykles, kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus, informacijos teikimo Lietuvos bankui tvarką bei tarpusavio skolinimo platformų reguliavimą.
Lietuvos bankas savo pranešime apie vartojimo kredito reguliavimo pakeitimus nurodo, kad šie nutarimų pakeitimai įsigalios kartu su nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija. Tai reiškia, kad rinkos dalyviams neužtenka peržiūrėti vien sutarties teksto. Reikia įvertinti visą vartojimo kredito suteikimo grandinę: nuo reklamos ir pirminės informacijos vartotojui iki kreditingumo vertinimo, duomenų teikimo priežiūros institucijai ir santykio su tarpininkais ar platformomis.
Ypač svarbu tai, kad reguliavimas aiškiau paliečia modelius, kuriuose vartotojas gauna prekę ar paslaugą dabar, o moka vėliau, net jei tokia vartojimo paskola ar išsimokėjimas pristatomi kaip be palūkanų ir be papildomų mokesčių. Iki šiol dalis tokių modelių galėjo būti suvokiami kaip paprastas komercinis mokėjimo išdėstymas, tačiau nauja tvarka reikalauja atidesnio teisinio ir atitikties vertinimo.
Kodėl keičiama vartojimo kredito tvarka?
Pagrindinė pokyčių priežastis – Europos Sąjungos vartojimo kredito reguliavimo atnaujinimas. Naujoji Direktyva (ES) 2023/2225 dėl vartojimo kredito sutarčių pakeičia ankstesnį reguliavimą, paremtą Direktyva 2008/48/EB. Ankstesnės taisyklės buvo sukurtos kitokiai rinkai, kurioje dominavo tradicinės vartojimo paskolos, o skaitmeniniai kanalai, atidėtas mokėjimas ir greitas pirkimas išsimokėtinai dar nebuvo tokie plačiai paplitę.
Per pastarąjį dešimtmetį vartojimo kreditas pasikeitė ne tik forma, bet ir vartotojo patirtimi. Kredito gavėjas gali sudaryti sutartį internetu, pasirinkti pirkimą išsimokėtinai elektroninėje parduotuvėje, įsigyti telefoną kartu su ryšio paslauga arba naudotis tarpusavio skolinimo platforma. Tokiose situacijose vartotojas ne visada aiškiai suvokia, kad prisiima papildomą finansinį įsipareigojimą. Todėl naujas reguliavimas daugiau dėmesio skiria skaidrumui, reklamai, kreditingumo vertinimui ir tam, kad „be palūkanų“ nebūtų suprantama kaip „be finansinės rizikos“.
Kam šie pakeitimai aktualūs?
- Vartojimo kredito gavėjams. Vartotojams svarbu žinoti, kada vartojimo kredito sutartis gali atsirasti net perkant prekę išsimokėtinai ar naudojantis atidėto mokėjimo modeliu.
- Vartojimo kredito davėjams. Kredito davėjas turės peržiūrėti kreditingumo vertinimą, informacijos pateikimą, reklamos praktiką, sutarčių formas ir vidaus procesus.
- Vartojimo kredito tarpininkams. Tarpininkams aktualūs veiklos, informavimo, sąrašų ir atitikties reikalavimai, ypač kai jie veikia kredito davėjo vardu arba kaip nepriklausomi tarpininkai.
- Tarpusavio skolinimo platformų operatoriams. P2P skolinimas ir tarpusavio skolinimo platforma patenka į reguliavimo pakeitimų lauką dėl veiklos reglamentavimo, informacijos teikimo ir priežiūros aspektų.
- Telekomunikacijų bendrovėms ir verslams, siūlantiems prekes išsimokėtinai. Aktualūs modeliai, kai telefonai, modemai, maršrutizatoriai ar kitos prekės siūlomos su atidėtu mokėjimu, be palūkanų arba be mokesčių.
- Reklamos, teisės ir atitikties specialistams. Reikės įvertinti ne tik teisinius dokumentus, bet ir reklaminius šablonus, skaitmeninius kanalus, įspėjimo pateikimą bei vartotojui rodomą informaciją.
Pagrindiniai vartojimo kredito reguliavimo pokyčiai
| Pokytis | Kam aktualu | Praktinė reikšmė |
|---|---|---|
| Nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija | Kredito davėjams, tarpininkams, platformoms, vartotojams | Reikia peržiūrėti sutartis, informavimo dokumentus, vidaus taisykles ir vartotojo kelią iki sutarties sudarymo. |
| Direktyvos (ES) 2023/2225 perkėlimas | Visiems vartojimo kredito rinkos dalyviams | Lietuvos reguliavimas derinamas su nauju ES vartojimo kredito sutarčių standartu, kuris pakeičia Direktyvą 2008/48/EB. |
| Platesnis kreditų be palūkanų ir be mokesčių / išsimokėjimo modelių reguliavimas | Telekomunikacijų bendrovėms, prekybininkams, kredito davėjams, vartotojams | Pirkimas išsimokėtinai ar atidėtas mokėjimas gali būti vertinamas kaip vartojimo kredito santykis, net jei vartotojui neskaičiuojamos palūkanos. |
| DSTI išimtis iki 60 proc. tam tikrais ribotais atvejais | Kredito davėjams, telekomunikacijų bendrovėms, vartotojams | Išimtis taikoma ne visiems kreditams, o tik susietojo vartojimo kredito sutartims be palūkanų ir kitų mokesčių, kai finansuojama būtina ryšio įranga. |
| Vartojimo kredito reklamos įspėjimo reikalavimų tikslinimas | Reklamos, rinkodaros, teisės ir atitikties specialistams | Įspėjimas „Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja.“ turi būti pateikiamas taip, kad būtų aiškus, matomas ir suprantamas vartotojui. |
| Tarpusavio skolinimo platformų reguliavimo pakeitimai | P2P platformų operatoriams, investuojantiems ir besiskolinantiems vartotojams | Tikslinami veiklos, informacijos teikimo ir priežiūros reikalavimai, susiję su tarpusavio skolinimo platformų operatoriais. |
Nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija
Nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija yra sisteminis reguliavimo atnaujinimas. Ji nėra skirta vien pakeisti atskiras sąvokas ar papildyti keletą straipsnių. Praktinė reikšmė yra platesnė: vartojimo kredito davėjai, vartojimo kredito tarpininkai ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriai turės įvertinti, ar jų procesai atitinka naują reguliavimo logiką.
Rinkos dalyviams svarbu peržiūrėti vartotojui teikiamą ikisutartinę informaciją, sutarties sąlygas, kreditingumo vertinimo metodikas, vidaus taisykles, reklamos šablonus, skundų nagrinėjimo ir duomenų teikimo procesus. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti toms situacijoms, kuriose vartojimo kredito sutartis sudaroma greitai, nuotoliniu būdu arba kartu su prekės įsigijimu.
Platesnis reguliavimo taikymas kreditams be palūkanų ir be mokesčių
Dalis vartotojų iki šiol galėjo manyti, kad pirkimas išsimokėtinai be palūkanų nėra kreditas. Tačiau naujas reguliavimas svarbus būtent tokiems modeliams, kai vartotojas įsipareigoja mokėti dalimis, nors jam ir neskaičiuojamos palūkanos ar kiti aiškiai įvardyti kredito mokesčiai.
Praktikoje tai ypač aktualu telekomunikacijų bendrovėms ir verslams, kurie siūlo telefoną, modemą, maršrutizatorių ar kitą prekę įsigyti išsimokėtinai kartu su paslaugų sutartimi. Tai nereiškia, kad visi tokie modeliai automatiškai draudžiami. Tačiau jie tampa aiškiau reguliuojami, o verslas turi įvertinti, ar konkreti schema nepatenka į vartojimo kredito santykius ir kokių pareigų dėl informavimo, atsakingojo skolinimo ar kreditingumo vertinimo dėl to atsiranda.
DSTI išimtis iki 60 proc. tam tikrais atvejais
Pagal vartojimo kreditams taikomus atsakingojo skolinimo reikalavimus bendroji 40 proc. riba reiškia vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms ir mėnesio pajamų santykį. Šis santykis dažnai vadinamas DSTI. Nuo 2026 m. lapkričio 20 d. numatoma ribota DSTI išimtis iki 60 proc., tačiau ją būtina suprasti tiksliai.
60 proc. išimtis nėra nauja bendra taisyklė visiems vartojimo kreditams ar visoms vartojimo paskoloms. Ji aktuali susietojo vartojimo kredito sutartims be palūkanų ir kitų mokesčių, kai kreditas skirtas finansuoti telefonų, modemų ar maršrutizatorių įsigijimą, būtiną kalbinio ryšio ir / arba interneto prieigos paslaugai gauti. Kitaip tariant, tai siaura išimtis konkrečiam ryšio įrangos finansavimo modeliui, o ne bendras leidimas plačiau viršyti įprastą atsakingojo skolinimo ribą.
Griežtesnis vartojimo kredito reklamos įspėjimo pateikimas
Vartojimo kredito reklama vertinama ne tik pagal tai, ar joje formaliai yra įspėjimas „Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja.“ Svarbus ir įspėjimo turinys, forma, kokybė bei matomumas. Jeigu įspėjimas pateikiamas taip, kad vartotojas jo realiai nepastebi arba nesupranta, reklamos tikslas informuoti apie papildomų finansinių įsipareigojimų riziką nėra pasiekiamas.
Tai aktualu tiek tradicinei reklamai, tiek skaitmeniniams kanalams: baneriams, socialinių tinklų įrašams, elektroninėms parduotuvėms, mobiliosioms programėlėms ir kitiems vartotojo kelio taškams. Kredito reklamos taisyklių tikslinimas reiškia, kad reklamos patrauklumas negali užgožti esminės informacijos apie skolinimąsi.
Tarpusavio skolinimo platformų pakeitimai
Pakeitimai paliečia ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklos reglamentavimą. P2P skolinimas yra specifinis modelis, kuriame svarbūs ne tik kredito gavėjo ir finansuotojo interesai, bet ir platformos pareigos dėl informacijos, procesų ir priežiūros reikalavimų laikymosi.
Nauja tvarka neturėtų būti suprantama kaip atskiras P2P skolinimo gidas, tačiau platformų operatoriams svarbu įsivertinti, ar jų vidaus taisyklės, duomenų teikimas, sąrašų reikalavimai ir komunikacija su vartotojais atitinka atnaujintą reguliavimą.
Ar pokyčiai taikomi jau sudarytoms vartojimo kredito sutartims?
Naujos redakcijos taikymui nustatytos konkrečios pereinamosios nuostatos. Pagal Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 pakeitimo įstatymą naujoji įstatymo redakcija iš esmės netaikoma vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2026 m. lapkričio 19 d.
Tačiau numatyta išimtis dėl tam tikrų informacijos teikimo reikalavimų. Naujos redakcijos 21, 22, 23, 24 ir 29 straipsnių nuostatos dėl informacijos teikimo taikomos ir iki 2026 m. lapkričio 19 d. sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims. Todėl vertinant anksčiau sudarytą sutartį svarbu atsižvelgti ne tik į jos sudarymo datą, bet ir į tai, ar sutartis yra terminuota, bei kokia konkreti įstatymo nuostata nagrinėjama.
Ką turėtų pasiruošti vartojimo kredito davėjai ir tarpininkai?
Vartojimo kredito davėjams, tarpininkams ir platformų operatoriams pasirengimas turėtų būti praktinis, o ne vien formalus. Lietuvos banko „Veiklos reikalavimai ir normatyvai“ puslapis yra svarbus šaltinis vertinant aktualius reikalavimus, gaires, taisykles ir priežiūros institucijos informaciją. Svarbu:
- peržiūrėti kreditingumo vertinimo metodikas;
- atnaujinti vidaus taisykles;
- įvertinti susietojo kredito ir išsimokėjimo modelius;
- peržiūrėti reklamos šablonus ir kanalus;
- atnaujinti informacijos teikimo vartotojams dokumentus;
- įvertinti informacijos teikimo Lietuvos bankui procesus;
- patikrinti, ar aktualūs sąrašų, vadovų, tarpininkų ar platformų reikalavimai.
Didžiausia rizika kyla ten, kur verslo modelis ilgą laiką buvo laikomas ne klasikiniu vartojimo kreditu, o prekybiniu mokėjimo išdėstymu. Tokiais atvejais vien pakeisti sutarties pavadinimą ar reklamos frazę nepakanka. Reikia įvertinti faktinį santykį su vartotoju: ar yra finansavimas, ar mokėjimas atidedamas, ar vartotojas prisiima įsipareigojimą mokėti dalimis, kokia informacija jam pateikiama ir kas faktiškai veikia kaip kredito davėjas ar tarpininkas.
Ką svarbu žinoti vartotojams?
Vartotojams svarbiausia suprasti, kad vartojimo kreditas nėra tik įprasta vartojimo paskola, kai pinigai pervedami į sąskaitą. Tam tikrais atvejais vartojimo kredito santykis gali atsirasti ir tada, kai perkama prekė išsimokėtinai, naudojamas atidėtas mokėjimas arba sudaroma susietojo vartojimo kredito sutartis kartu su konkrečios prekės ar paslaugos įsigijimu.
Išsimokėjimas be palūkanų taip pat gali būti reguliuojamas, jei atitinka vartojimo kredito požymius. Tai nereiškia, kad toks sprendimas savaime blogas ar draudžiamas, tačiau vartotojas turėtų vertinti ne tik mėnesio įmoką. Svarbu matyti bendrą finansinių įsipareigojimų naštą: turimas paskolas, lizingus, kredito kortelių įsipareigojimus, pirkimus išsimokėtinai ir kitus reguliarius mokėjimus.
Kreditingumo vertinimas išlieka svarbus, nes jo tikslas – įvertinti, ar kredito gavėjas galės vykdyti įsipareigojimus nepatirdamas perteklinės finansinės įtampos. Taip pat svarbu nepervertinti 60 proc. DSTI išimties. Ji nėra bendra taisyklė visiems vartojimo kreditams, todėl negalima manyti, kad nuo 2026 m. lapkričio 20 d. visiems vartotojams bus galima skolintis daugiau.
Kada pokyčiai įsigalioja ir kokios datos svarbios?
- 2026 m. lapkričio 20 d. – pagrindinė naujos Vartojimo kredito įstatymo redakcijos ir susijusių Lietuvos banko nutarimų pakeitimų įsigaliojimo data.
- 2026 m. lapkričio 19 d. – svarbi riba iki įsigaliojimo sudarytoms vartojimo kredito sutartims, pradėtiems procesams ir tam tikrų pereinamųjų nuostatų taikymui.
Šios datos svarbios tiek vartotojams, tiek rinkos dalyviams, tačiau jų nereikėtų interpretuoti mechaniškai. Reikšmę turi ne tik data, bet ir tai, apie kokią sutartį, procesą, informacijos teikimo pareigą ar rinkos dalyvio statusą kalbama.
Kokias klaidingas interpretacijas verta atskirti?
Vertinant nuo 2026 m. lapkričio 20 d. įsigaliosiančius pakeitimus svarbu neapsiriboti pavienėmis antraštėmis ar atskiromis skaitinėmis ribomis. Kai kurios naujos taisyklės taikomos tik konkrečioms sutarčių rūšims ar situacijoms, todėl pernelyg platus jų interpretavimas gali klaidinti tiek vartotojus, tiek rinkos dalyvius.
- 60 proc. DSTI nėra nauja bendra visų vartojimo kreditų riba. Tai ribota išimtis, susieta su konkrečiomis susietojo vartojimo kredito sutartimis be palūkanų ir kitų mokesčių, kai finansuojama būtina ryšio įranga.
- Pokyčiai nėra aktualūs tik bankams. Jie gali būti svarbūs vartojimo kredito davėjams, tarpininkams, tarpusavio skolinimo platformų operatoriams, telekomunikacijų bendrovėms ir verslams, siūlantiems pirkimą išsimokėtinai.
- Įspėjimas reklamoje nėra vien formalus tekstas. „Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja.“ turi būti pateikiamas taip, kad vartotojas realiai jį matytų, suprastų ir galėtų įvertinti papildomų finansinių įsipareigojimų riziką.
- Iki įsigaliojimo sudarytoms sutartims gali būti taikoma kitokia pereinamoji logika. Senų ir naujų vartojimo kredito sutarčių situacija nėra automatiškai vienoda, ypač kai vertinamos informacijos teikimo nuostatos ir sutarties sudarymo data.
Todėl kiekvieną situaciją reikėtų vertinti pagal konkrečią vartojimo kredito sutarties rūšį, jos sudarymo datą, finansavimo modelį ir taikomas pereinamąsias nuostatas. Ypač svarbu atskirti bendrąsias taisykles nuo siaurų išimčių, nes būtent nuo šių aplinkybių priklauso, kokie informavimo, kreditingumo vertinimo, reklamos ar kiti reikalavimai taikomi konkrečiu atveju.
