Vartojimo paskolų rinka Lietuvoje išlieka aktyvi, tačiau naujausi Lietuvos banko duomenys rodo nevienodą vaizdą. 2026 m. I ketv. bankų vartojimo paskolų portfelis padidėjo 0,2 mlrd. Eur, arba 5,5 %, iki 4,3 mlrd. Eur. Vis dėlto Lietuvos rezidentų segmente augimas buvo nuosaikesnis – apie 2,2 % per ketvirtį, o 2026 m. balandį vartojimo ir kitų paskolų Lietuvos rezidentams metinis portfelio augimas sulėtėjo iki 14,5 %. Tai reiškia, kad bendras paskolų portfelio augimas nebūtinai tiksliai parodo vidaus vartotojų skolinimosi tempą.
Vartojimo paskolų rinka skaičiais
| Rodiklis | Naujausia reikšmė |
|---|---|
| Bankų vartojimo paskolų portfelis | 4,3 mlrd. Eur 2026 m. I ketv. |
| Ketvirtinis bankų vartojimo paskolų portfelio pokytis | +0,2 mlrd. Eur / +5,5 % |
| Lietuvos rezidentams suteiktų vartojimo paskolų augimas | Apie +2,2 % per 2026 m. I ketv. |
| 2025 m. pasiskolinta suma | 1 271 mln. Eur kredito įstaigose ir 617 mln. Eur ne kredito įstaigose |
| 2025 m. naujų sutarčių skaičius | 267 530 kredito įstaigose ir 292 819 ne kredito įstaigose |
| Kitų vartojimo kreditų kaina 2025 m. | 24,1 % vidutinė metinė palūkanų norma, 39,4 % BVKKMN |
| Tarpusavio skolinimo platformų vartojimo kredito portfelis | 209,14 mln. Eur 2025 m. |
| Ilgiau kaip 90 dienų pradelstų kreditų dalis | 6,8 % 2025 m. |
Šaltiniai: Lietuvos banko Bankų veiklos apžvalga, Lietuvos banko vartojimo kredito rinkos apžvalga 2025 m. ir Lietuvos banko 2026 m. balandžio kreditavimo komentaras.
Bankų vartojimo paskolų portfelis: kodėl vien augimo skaičius nepasako visko
2026 m. I ketv. skolinimas gyventojams bankuose padidėjo 0,9 mlrd. Eur, arba 4,3 %, iki 21,2 mlrd. Eur. Didžiausią gyventojų paskolų portfelio dalį toliau sudarė būsto paskolos: jos per ketvirtį padidėjo 0,5 mlrd. Eur, arba 3,5 %, iki 15,1 mlrd. Eur. Tuo pačiu laikotarpiu bankų vartojimo paskolos augo sparčiau procentine išraiška – portfelis padidėjo 0,2 mlrd. Eur, arba 5,5 %, iki 4,3 mlrd. Eur.
Tačiau Lietuvos bankas pažymėjo, kad didelė vartojimo paskolų portfelio augimo dalis buvo susijusi su paskolomis ne Lietuvos rezidentams. Dėl to vien bendras bankų vartojimo paskolų portfelis neatsako į klausimą, kaip keičiasi Lietuvos namų ūkių skolinimasis. Lietuvos rezidentams suteiktų vartojimo paskolų augimas 2026 m. I ketv. buvo nuosaikesnis – apie 2,2 % per ketvirtį.
Šis skirtumas svarbus vertinant vartojimo kredito rinką. Bendras bankų paskolų portfelis rodo institucijų balansų pokytį, bet Lietuvos rezidentų duomenys geriau atspindi vidaus vartotojų elgseną: ar gyventojai aktyviau ima vartojimo kreditus, ar priešingai – pradeda skolintis atsargiau.
Kas vyksta su vartojimo paskolomis Lietuvos rezidentams
2026 m. balandžio duomenys rodo lėtėjimo ženklų. Vartojimo ir kitų paskolų Lietuvos rezidentams metinis portfelio augimas sumažėjo iki 14,5 %, kai kovą jis siekė 17,8 %, o vasarį – 17,3 %. Be to, balandį portfelis per mėnesį sumažėjo, todėl augimo tempas tapo mažiau tolygus nei ankstesniais mėnesiais.
Naujų paskolų srautas taip pat svyravo. 2026 m. balandį vartojimo ir kitų paskolų Lietuvos rezidentams metinis srauto augimas siekė 23,1 %, kovą – 33,7 %, vasarį – 11,5 %. Tai reiškia, kad naujų paskolų išdavimas išliko didesnis nei prieš metus, tačiau tempas nebuvo stabilus.
Lietuvos bankas balandžio pokytį siejo su keliais veiksniais: galimu II pensijų pakopos lėšų panaudojimu paskoloms grąžinti, kilusių palūkanų poveikiu ir mažesniu naujų vartojimo paskolų poreikiu. Tokia dinamika rodo, kad dalis gyventojų galėjo rinktis mažinti turimus įsipareigojimus, o ne imti naujus vartojimo kreditus.
Ne kredito įstaigų rinka: lizingas, kiti vartojimo kreditai ir tarpusavio skolinimas
2025 m. vartojimo kredito rinka neapsiribojo bankais ir kredito unijomis. Lietuvos banko vartojimo kredito rinkos apžvalgos duomenimis, vartotojai per metus pasiskolino 1 271 mln. Eur kredito įstaigose ir 617 mln. Eur ne kredito įstaigose. Naujų sutarčių skaičius kredito įstaigose siekė 267 530, o ne kredito įstaigose – 292 819.
Kredito įstaigų vartojimo kredito portfelis 2025 m. siekė 2 235 mln. Eur, o sutarčių skaičius – 490 925. Šioje rinkos dalyje veikė 80 dalyvių: 13 bankų, 6 užsienio bankų filialai, 59 kredito unijos ir 2 centrinės kredito unijos.
Ne kredito įstaigų pusėje 2025 m. veikė 52 dalyviai: 47 vartojimo kredito davėjai ir 5 tarpusavio skolinimo platformų operatoriai. Ne kredito įstaigų vartojimo kredito portfelis siekė 1 208 mln. Eur, o sutarčių skaičius – 349 349.
Šioje rinkos dalyje svarbu atskirti kelis segmentus. Susietasis vartojimo kreditas, dažnai siejamas su lizingu ir konkretaus pirkinio finansavimu, 2025 m. turėjo 2 359 Eur vidutinę kredito sumą, 3,7 % vidutinę metinę palūkanų normą, 7,8 % BVKKMN ir 47 mėn. vidutinę trukmę. Kiti vartojimo kreditai buvo brangesni: jų vidutinė kredito suma siekė 1 999 Eur, vidutinė metinė palūkanų norma – 24,1 %, BVKKMN – 39,4 %, o vidutinė trukmė – 40 mėn.
Tarpusavio skolinimo platformos sudarė atskirą vartojimo kredito rinkos dalį. 2025 m. jose buvo 47 044 investuotojai, vartojimo kredito portfelis siekė 209,14 mln. Eur, o sutarčių skaičius – 42 193. Šis segmentas mažesnis už bankų ir didžiausių vartojimo kredito davėjų rinką, tačiau jis rodo, kad vartojimo kreditai Lietuvoje finansuojami ne vien tradicinių kredito įstaigų kapitalu.
Palūkanos: bankinė paskola ir kiti vartojimo kreditai nėra tas pats
Palūkanų rodikliai vartojimo paskolų rinkoje labai priklauso nuo segmento. 2026 m. balandį tikrųjų naujų PFĮ vartojimo ir kitų paskolų palūkanų norma buvo 8,2 %. Kovą ji siekė 9,0 %, vasarį – 8,8 %. Tai yra pinigų finansų įstaigų, įskaitant bankus ir kitas PFĮ, naujų paskolų palūkanų rodiklis.
Šio skaičiaus negalima tiesiogiai tapatinti su ne kredito įstaigų „kitų vartojimo kreditų“ kaina. 2025 m. kitų vartojimo kreditų vidutinė metinė palūkanų norma siekė 24,1 %, o BVKKMN – 39,4 %. BVKKMN apima ne tik palūkanas, bet ir kitas su kreditu susijusias išlaidas, todėl šis rodiklis geriau parodo bendrą kredito kainą vartotojui.
Skirtumas tarp 8,2 % PFĮ palūkanų normos ir 24,1 % kitų vartojimo kreditų palūkanų normos nereiškia, kad vienas rodiklis paneigia kitą. Jie atspindi skirtingus produktus, rizikos profilius, kredito sumas, terminus ir finansavimo kanalus. Dėl to palūkanų analizėje svarbu ne tik vidurkis, bet ir tai, kokio tipo vartojimo paskolos vertinamos.
Rinkos dalyviai ir koncentracija
Vartojimo kredito rinką Lietuvoje sudaro kelios institucijų grupės: bankai, užsienio bankų filialai, kredito unijos, centrinės kredito unijos, vartojimo kredito davėjai ir tarpusavio skolinimo platformos. Kredito įstaigų dalyje dominuoja bankinė veikla, tačiau vartojimo paskolų pasiūla ne kredito įstaigose yra platesnė pagal produktų tipą – nuo lizingo iki mažesnių kitų vartojimo kreditų.
Ne kredito įstaigų portfelyje reikšmingą vaidmenį turi didesni lizingo ir vartojimo kredito davėjai, tačiau didžiausių vartojimo kredito davėjų pozicijos skiriasi priklausomai nuo to, ar vertinamas portfelio dydis, ar sutarčių skaičius. Tarp didžiausių dalyvių Lietuvos banko apžvalgoje minimi Artea lizingas, „Swedbank lizingas“, Luminor Lizingas ir NEO Finance. Tai rodo, kad ne kredito įstaigų rinka nėra vien smulkių trumpalaikių kreditų segmentas. Vertinant jos struktūrą taip pat svarbu suprasti vartojimo kredito ir greitojo kredito skirtumus, nes šios sąvokos praktikoje vartojamos nevienodai.
Ar rizika rinkoje didėja?
Augantis paskolų portfelis savaime nereiškia blogėjančios paskolų kokybės, todėl riziką reikia vertinti kartu su vėlavimų ir neveiksnių paskolų rodikliais. 2025 m. ilgiau kaip 90 dienų pradelstų kreditų dalis buvo 6,8 %, t. y. 0,6 proc. punkto mažiau nei anksčiau. Tai rodo, kad bent pagal šį rodiklį vartojimo kredito rinkos kokybė neblogėjo.
Vis dėlto spartus vartojimo paskolų augimas visada reikalauja atidesnio vertinimo. Jeigu paskolų portfelis didėja sparčiau nei gyventojų pajamos arba jeigu brangesni vartojimo kreditai sudaro didesnę naujų įsipareigojimų dalį, rizika gali kauptis palaipsniui. Dėl to vienas svarbiausių signalų yra ne tik naujų paskolų srautas, bet ir tai, ar daugėja pradelstų kreditų, ar kyla neveiksnios paskolos, ar vartotojai geba laiku vykdyti įsipareigojimus.
Kodėl rinka augo ir kodėl naujausi duomenys rodo lėtėjimą
Vartojimo paskolų rinkos aktyvumą palaikė keli veiksniai. Vienas jų – darbo pajamų augimas: 2026 m. I ketv. vidutinis bruto mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje per metus padidėjo apie 9,3 %. Didesnės pajamos gali didinti gyventojų galimybes skolintis ir gerinti kreditingumo vertinimą, ypač kai vartojimo paskolos naudojamos didesniems pirkiniams ar ilgiau planuotiems poreikiams finansuoti.
Kitas veiksnys – ankstesnis aktyvus kreditavimas. 2025 m. kredito įstaigose ir ne kredito įstaigose sudarytų naujų sutarčių skaičius bei pasiskolintos sumos rodo aktyvią vartojimo kredito rinką, ypač lyginant su 2024 m. duomenimis.. Tai sukūrė aukštesnę palyginamąją bazę, todėl 2026 m. augimo tempai pradėjo atrodyti nuosaikesni.
Lėtėjimo ženklus 2026 m. balandį paaiškina ir palūkanų aplinka, ir galimas II pensijų pakopos lėšų poveikis. Lietuvos bankas nurodė, kad dalis šių lėšų galėjo būti panaudota paskoloms grąžinti, o tai sumažino portfelį. Kartu mažesnis naujų vartojimo paskolų poreikis rodo atsargesnį vartotojų elgesį po laikotarpio, kai vartojimo kreditai augo sparčiau.
Todėl dabartinė vartojimo kredito rinka nėra vienareikšmiškai nei spartaus augimo, nei staigaus silpnėjimo istorija. Bendras bankų vartojimo paskolų portfelis 2026 m. I ketv. augo, tačiau dalį šio augimo lėmė nerezidentai, o Lietuvos rezidentų vartojimo paskolų dinamika buvo nuosaikesnė. Vertinant rinką svarbiausia atskirti bendrą portfelio augimą nuo vidaus vartotojų skolinimosi, naujų paskolų srauto, palūkanų ir paskolų kokybės rodiklių.
