Pagal Lietuvos banko 2025 m. duomenis didžiausias ne kredito įstaigų vartojimo kredito davėjas pagal portfelio dydį buvo UAB Artea lizingas, turėjęs 27 % šios rinkos dalį. Pagal sutarčių skaičių pirmoje vietoje taip pat buvo UAB Artea lizingas – 42 %.
Vertinant, kas yra didžiausi vartojimo kredito davėjai Lietuvoje, svarbu atskirti du kriterijus: vartojimo kredito portfelio dydį ir sutarčių skaičių. Pirmasis rodo, kokią dar negrąžintų kreditų dalį rinkoje turi konkretus dalyvis. Antrasis parodo, kiek sutarčių tas dalyvis turi, tačiau nebūtinai reiškia didžiausią paskolintą sumą.
Šis straipsnis remiasi Lietuvos banko „Vartojimo kredito rinkos apžvalga (2025 m.)“, paskelbta 2026 m. balandžio 23 d. Reitingas nėra paskolų rekomendacija ar „geriausių“ kredito davėjų sąrašas. Tai duomenimis pagrįsta rinkos apžvalga pagal Lietuvos banko pateiktus aktyvios rinkos rodiklius.
Ką reiškia „didžiausias vartojimo kredito davėjas“?
Žodis „didžiausias“ vartojimo kredito rinkoje gali reikšti skirtingus dalykus. Pagal portfelio dydį didžiausias davėjas yra tas, kurio suteiktų ir dar negrąžintų vartojimo kreditų suma sudaro didžiausią rinkos dalį. Tai labiau parodo finansinį mastą: kiek pinigų yra „išduota ir likę grąžinti“ konkretaus rinkos dalyvio portfelyje.
Pagal sutarčių skaičių didžiausias davėjas yra tas, kuris turi daugiausia vartojimo kredito sutarčių. Šis rodiklis labiau atspindi veiklos apimtį pagal klientų ar sutarčių kiekį, tačiau viena sutartis gali būti tiek didesnės vertės lizingo sutartis, tiek mažesnės sumos vartojimo kreditas.
Todėl šie reitingai neturėtų būti skaitomi kaip pigiausių ar palankiausių vartojimo paskolos pasiūlymų palyginimas. Didelė rinkos dalis rodo mastą, bet ne individualaus kredito kainą, sąlygas ar tinkamumą konkrečiam vartotojui.
Vartojimo kredito rinka 2025 m.: bendras kontekstas
Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. vartojimo kredito rinkoje veikė dvi plačios dalyvių grupės: kredito įstaigos ir ne kredito įstaigos. Kredito įstaigų dalyje buvo 80 rinkos dalyvių: 13 bankų, 6 užsienio bankų filialai, 59 kredito unijos ir 2 centrinės kredito unijos. Jų vartojimo kredito portfelis siekė 2 235 mln. Eur, o sutarčių skaičius – 490 925.
Ne kredito įstaigų dalyje Lietuvos bankas skaičiavo 52 rinkos dalyvius: 47 vartojimo kredito davėjus ir 5 tarpusavio skolinimo platformų operatorius. Šios grupės vartojimo kredito portfelis siekė 1 208 mln. Eur, o sutarčių skaičius – 349 349.
Per 2025 m. vartotojai iš kredito įstaigų pasiskolino 1 271 mln. Eur, o iš ne kredito įstaigų – 617 mln. Eur. Naujų vartojimo kredito sutarčių per metus kredito įstaigose sudaryta 267 530, ne kredito įstaigose – 292 819.
Lietuvos banko apžvalgoje oficialus top 10 reitingas pateikiamas ne kredito įstaigų vartojimo kredito davėjų daliai. Būtent šios dalies rinkos pasiskirstymas pagal portfelį ir sutarčių skaičių pateikiamas toliau. Platesnį 2025 m. rezultatų ir naujesnių 2026 m. tendencijų kontekstą pateikia vartojimo paskolų rinkos Lietuvoje 2025–2026 m. apžvalga.
Didžiausi VKD pagal portfelio dydį
| Vieta | Vartojimo kredito davėjas | Rinkos dalis pagal portfelį |
|---|---|---|
| 1 | UAB Artea lizingas | 27 % |
| 2 | „Swedbank lizingas“, UAB | 19 % |
| 3 | SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas | 12 % |
| 4 | Luminor Lizingas UAB | 10 % |
| 5 | NEO Finance, AB | 8 % |
| 6 | UAB „Finansų bitė“ | 5 % |
| 7 | UAB „Bendras finansavimas“ | 4 % |
| 8 | IPF Digital Lietuva, UAB | 4 % |
| 9 | UAB CREDIT SERVICE | 3 % |
| 10 | UAB „Nordecum“ | 2 % |
| – | Kiti | 6 % |
Pagal portfelio dydį pirmose vietose dominuoja lizingo bendrovės. Tai paaiškinama pačiu produkto pobūdžiu: susietojo vartojimo kredito, dažnai siejamo su lizingu, sutartys paprastai būna didesnės vertės ir ilgesnės trukmės nei dalis kitų vartojimo kreditų. Dėl to net mažesnis sutarčių skaičius gali sudaryti didelę portfelio dalį.
Didžiausi VKD pagal sutarčių skaičių
| Vieta | Vartojimo kredito davėjas | Rinkos dalis pagal sutarčių skaičių |
|---|---|---|
| 1 | UAB Artea lizingas | 42 % |
| 2 | IPF Digital Lietuva, UAB | 7 % |
| 3 | BnP Finance, UAB | 6 % |
| 4 | UAB „Nordecum“ | 5 % |
| 5 | NEO Finance, AB | 5 % |
| 6 | „Swedbank lizingas“, UAB | 5 % |
| 7 | UAB Craftsoft | 5 % |
| 8 | UAB „Finansų bitė“ | 4 % |
| 9 | UAB „Bendras finansavimas“ | 3 % |
| 10 | UAB ESTO | 3 % |
| – | Kiti | 15 % |
Pagal sutarčių skaičių reitingas atrodo kitaip nei pagal portfelį. Šis kriterijus gali iškelti rinkos dalyvius, kurie sudaro daug mažesnės vertės arba trumpesnių vartojimo kredito sutarčių. Todėl didelė dalis pagal sutarčių kiekį nebūtinai reiškia tokią pačią dalį pagal paskolintą ir dar negrąžintą sumą.
Kodėl portfelio ir sutarčių reitingai skiriasi?
Portfelio ir sutarčių reitingai skiriasi todėl, kad vartojimo kreditų rūšys nėra vienodos. Lietuvos banko 2025 m. duomenimis, susietojo vartojimo kredito, dažnai siejamo su lizingu arba konkretaus pirkinio finansavimu, įskaitant pirkimą išsimokėtinai, vidutinė kredito suma buvo 2 359 Eur, vidutinė metinė palūkanų norma – 3,7 %, vidutinė bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 7,8 %, o vidutinė trukmė – 47 mėn.
Kitų vartojimo kreditų vidutinė suma siekė 1 999 Eur. Jų vidutinė metinė palūkanų norma buvo 24,1 %, vidutinė bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 39,4 %, o vidutinė trukmė – 40 mėn.
Šie skirtumai padeda suprasti, kodėl lizingo bendrovės gali užimti didelę portfelio dalį: ilgesnė trukmė ir didesnė vidutinė suma lemia, kad tokios sutartys ilgiau išlieka portfelyje ir sudaro didesnį negrąžintų kreditų likutį. Tuo metu dalyviai, sudarantys daugiau mažesnės vertės vartojimo kredito sutarčių, gali būti aukščiau pagal sutarčių skaičių, bet nebūtinai pagal portfelio dydį.
Kuo viešasis VKD sąrašas skiriasi nuo didžiausių VKD reitingo?
Lietuvoje vartojimo kreditus gali teikti bankai, kredito unijos, tarpusavio skolinimo platformos ir kitos finansų įstaigos, įrašytos į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Šis sąrašas rodo registruotus rinkos dalyvius, tačiau pats savaime nėra reitingas pagal dydį, aktyvumą ar suteiktų kreditų apimtį.
Viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo įrašų skaičius laikui bėgant kinta. Vis dėlto šis skaičius nėra tas pats, kas didžiausių ar aktyviausių vartojimo kredito davėjų reitingas. Registras parodo, kas yra įrašytas į sąrašą, bet ne tai, kokią rinkos dalį konkretus dalyvis turi pagal portfelį ar sutarčių skaičių.
Dėl to šiame straipsnyje svarbiausi yra ne visi viešojo registro įrašai, o Lietuvos banko 2025 m. rinkos apžvalgoje pateikti aktyvios rinkos duomenys. Būtent joje ne kredito įstaigų dalyje skaičiuojami 52 rinkos dalyviai: 47 vartojimo kredito davėjai ir 5 tarpusavio skolinimo platformų operatoriai.
Kaip teisingai skaityti šį reitingą?
Šį reitingą reikėtų skaityti kaip rinkos dydžio ir aktyvumo vaizdą, o ne kaip rekomendaciją, kur skolintis. Didžiausias vartojimo kredito davėjas nėra automatiškai pigiausias ar tinkamiausias konkrečiam vartotojui. Portfelio dydis rodo rinkos mastą, tačiau neatsako, kokios sąlygos būtų taikomos individualiu atveju.
Sutarčių skaičius parodo veiklos aktyvumą, bet nebūtinai reiškia didžiausią paskolintą sumą. Rinkos dalyvis gali turėti daug nedidelių sutarčių arba mažiau, bet didesnės vertės sutarčių, todėl abu rodikliai turi būti vertinami atskirai.
Vertinant konkretų vartojimo kreditą, svarbu žiūrėti ne į kredito davėjo vietą rinkos reitinge, o į individualias sąlygas: BVKKMN, sutarties trukmę, palūkanas, papildomus mokesčius, išankstinio grąžinimo galimybes ir bendrą grąžinimo naštą. Tik šie rodikliai leidžia suprasti konkretaus pasiūlymo kainą ir riziką vartotojui.
