Tarpusavio skolinimo platformos
Peržiūrėkite P2P platformas, kuriose vartojimo paskolos finansuojamos per tarpusavio skolinimo modelį.
Paskolų klubas
Savy
BLender
Finbee
Kas yra tarpusavio skolinimo platforma?
Tarpusavio skolinimo platforma – internetinė informacinė sistema, per kurią paskolos davėjai finansuoja vartojimo paskolas paskolos gavėjams, o operatorius administruoja paraiškas, kreditingumo vertinimą, sutartis, mokėjimus ir grąžinimą. Lietuvoje tokią veiklą gali vykdyti tik į viešąjį sąrašą įrašyti ir Lietuvos banko prižiūrimi operatoriai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra tarpusavio skolinimo platforma?
Tai operatoriaus administruojama informacinė sistema, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas – paskolos davėjai skolina lėšas vartojimo kredito gavėjams be tradicinio banko tarpininkavimo.
Kaip veikia tarpusavio skolinimas?
Paskolos gavėjas pateikia paraišką, platforma įvertina kreditingumą, investuotojai finansuoja paskolą, o operatorius administruoja sutartį, įmokas ir grąžinimą. Lietuvos bankas apibūdina operatorių kaip sistemos administratorių, kuriame vyksta skolinimas ir kredito grąžinimas.
Kas yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius?
Tai juridinis asmuo, administruojantis tarpusavio skolinimo platformą. Lietuvoje jis gali veikti tik tada, kai yra įrašytas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą.
Kas prižiūri tarpusavio skolinimo platformas Lietuvoje?
Lietuvoje šią veiklą prižiūri Lietuvos bankas: jis tvarko viešuosius operatorių sąrašus, nustato reikalavimus ir nagrinėja su finansinėmis paslaugomis susijusius vartotojų ginčus.
Kuo tarpusavio skolinimas skiriasi nuo sutelktinio finansavimo?
Tarpusavio skolinimas dažniausiai susijęs su vartojimo paskolomis fiziniams asmenims, o sutelktinis finansavimas skirtas verslo projektų finansavimui; Lietuvos bankas pažymi, kad sutelktinis finansavimas nepatenka į vartojimo paskolų sritį.
Kas gali skolinti per P2P platformą?
Pagal Lietuvos banko aprašą, per tarpusavio skolinimo platformą lėšas gali skolinti fiziniai ir juridiniai asmenys, finansuodami vartojimo kreditus kitiems fiziniams asmenims.
Ar platforma privalo tikrinti paskolos gavėjo kreditingumą?
Taip. Vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius prieš sudarydamas sutartį privalo visapusiškai įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą pagal atsakingojo skolinimo principą. Kokie duomenys ir įsipareigojimai paprastai vertinami, paaiškina kreditingumo tikrinimo apžvalga.
Kokios pagrindinės rizikos investuotojui?
Pagrindinės rizikos yra kredito rizika, likvidumo rizika, reguliacinė rizika, platformos rizika ir netinkamo vartotojo kreditingumo vertinimo rizika. Lietuvos bankas pabrėžia, kad skolininkas gali negrąžinti paskolos, todėl galima prarasti investiciją.
Kokios pagrindinės rizikos paskolos gavėjui?
Paskolos gavėjui svarbiausios rizikos yra per didelė mėnesio įmoka, bendra kredito kaina, kintančios pajamos, delspinigiai ar kitos vėlavimo pasekmės ir neigiamas poveikis kredito istorijai. Prieš sudarant sutartį reikia įvertinti, ar įmokos išliktų pakeliamos net sumažėjus pajamoms; atsakingą sprendimą padeda priimti saugaus kredito principai.
Ar investicija per P2P platformą yra tokia saugi kaip indėlis?
Ne. Tai investavimas į paskolas, o ne banko indėlis. Lietuvos bankas nurodo kredito, likvidumo ir platformos rizikas bei tai, kad platformoms netaikoma tokia griežta riziką ribojanti priežiūra kaip bankams.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis platformą?
Patikrinkite, ar platforma yra Lietuvos banko viešame sąraše, įvertinkite jos reputaciją, sąlygas, rizikos profilį, interesų konfliktų valdymą ir antrinės rinkos sąlygas.
Ar galima atsisakyti vartojimo kredito sutarties?
Taip. Vartojimo kredito gavėjas paprastai gali atsisakyti vartojimo kredito sutarties per 14 kalendorinių dienų, nenurodydamas priežasties. Tai nėra tas pats, kas kreditą grąžinti jau vykdant sutartį; tokiu atveju taikomos išankstinio paskolos grąžinimo sąlygos.