Orientacinis paskolos dydis priklauso ne vien nuo atlyginimo. Svarbiausia įvertinti tvarias mėnesio pajamas, esamus finansinius įsipareigojimus, paskolos terminą, palūkanas, paskolos paskirtį ir tai, kiek realiai reikia konkrečiam tikslui.
Pirminiam įsivertinimui galima naudoti paprastą formulę:
Tvarios pajamos × 40 % – esamos mėnesio įmokos = orientacinė maksimali naujos paskolos įmoka
Ši formulė padeda preliminariai suprasti, kiek galima pasiskolinti pagal pajamas ir turimus įsipareigojimus. Tačiau pati paskolos suma dar priklauso nuo termino, palūkanų, paskolos tipo, bendros kredito kainos ir kreditoriaus atliekamo kreditingumo vertinimo. Todėl skaičiavimas turi būti suprantamas kaip orientyras, o ne garantuotas pasiūlymas.
Kaip skaičiuojamas galimas paskolos dydis pagal pajamas?
Kai vertinama paskolos suma pagal pajamas, kreditoriai paprastai žiūri plačiau nei į vieną mėnesio atlyginimo skaičių. Svarbios tvarios pajamos, tai yra tokios pajamos, kurios yra reguliarios, pagrįstos ir tikėtina išliks ateityje. Tai gali būti įvairūs pajamų tipai: darbo užmokestis, šeimos pajamos, individualios veiklos pajamos ar kiti pastovūs pajamų šaltiniai, tačiau kiekvienas jų vertinamas pagal stabilumą ir teisinį pagrįstumą.
Taip pat vertinami esami finansiniai įsipareigojimai: turimos paskolos, lizingai, pirkimai išsimokėtinai, kredito kortelių limitai ir kitos reguliarios įmokos. Net jei žmogus turi pakankamas pajamas, dideli dabartiniai įsipareigojimai gali sumažinti naujai paskolai liekančią mėnesio įmoką.
Vartojimo paskolos pirminiam įsivertinimui dažnai taikoma 40 % tvarių pajamų riba. Tačiau būsto paskoloms nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. taikomas kitoks įmokos ir pajamų santykio vertinimas: paskolos įmoka negali būti didesnė kaip 50 % pajamų, vertinant paskolos grąžinimo galimybes su ne mažesne kaip 6 % palūkanų norma. Todėl 40 % formulė neturėtų būti suprantama kaip universali visų paskolų maksimalaus dydžio taisyklė.
Svarbu suprasti, kad ši riba nėra garantija gauti paskolą. Tai tik viena atsakingo skolinimo nuostatų dalių. Kreditingumo vertinimas apima ir kredito istoriją, pajamų stabilumą, šeimos ar namų ūkio situaciją, būtinąsias išlaidas, išlaikomus asmenis bei kitus rizikos veiksnius.
Kodėl paskolos dydis neturėtų būti skaičiuojamas vien pagal maksimumą?
Klausimas „kiek galiu pasiskolinti?“ yra svarbus, bet jis neturėtų būti vienintelis. Maksimali paskolos suma parodo, kokią ribą teoriškai gali leisti pajamos ir įsipareigojimai, tačiau ji nebūtinai parodo, kokia paskolos suma būtų protinga konkrečioje situacijoje.
Praktikoje verta atskirti tris skirtingas sąvokas. Maksimali galima paskolos suma yra suma, kurią teoriškai galėtų leisti pajamos, terminas ir įmokos santykis. Realiai reikalinga paskolos suma yra tai, kiek iš tikrųjų trūksta konkrečiam tikslui. Saugi arba rekomenduotina paskolos suma yra tokia, kurios mėnesio įmoka neperkrauna biudžeto ir palieka vietos nenumatytoms išlaidoms.
Maksimali galima paskola nebūtinai yra geriausias pasirinkimas. Jeigu skolinamasi būstui, remontui, automobiliui, mokslams, medicininėms išlaidoms ar refinansavimui, paskolos poreikis turėtų būti susietas su konkrečia suma. Pavyzdžiui, jei remontui realiai reikia 8 000 €, nėra pagrindo skolintis 15 000 € vien todėl, kad tokia suma teoriškai galima pagal pajamas.
Jeigu poreikis nėra aiškus, maksimali paskolos suma gali paskatinti prisiimti per didelį įsipareigojimą. Tokiu atveju žmogus moka ne tik didesnę mėnesio įmoką, bet ir didesnę bendrą grąžinamą sumą, nes palūkanos ir kiti mokesčiai skaičiuojami nuo didesnės kredito sumos.
Kas mažina galimą paskolos sumą?
Galima paskolos suma pagal pajamas mažėja tada, kai kreditorius mato didesnę riziką arba kai dalis pajamų jau skiriama kitiems įsipareigojimams. Dažniausiai įtakos turi šie veiksniai:
- turimos paskolos;
- lizingai;
- kredito kortelių limitai;
- pirkimai išsimokėtinai;
- vėlavimai mokėti;
- nepastovios pajamos;
- trumpas darbo stažas;
- didesnės namų ūkio išlaidos;
- išlaikomi asmenys;
- didesnės palūkanos;
- trumpesnis paskolos terminas;
- nepakankamas pradinis įnašas, jei kalbama apie būsto paskolą.
Dėl šių priežasčių žmogus gali uždirbti pakankamai, bet vis tiek gauti mažesnį pasiūlymą nei tikėjosi. Pavyzdžiui, du žmonės su tomis pačiomis pajamomis gali turėti skirtingas galimybes: vienas neturi jokių įsipareigojimų ir gauna stabilų atlyginimą, o kitas jau moka lizingą, turi kredito kortelės limitą ir dalį pajamų gauna nereguliariai.
Kredito istorija taip pat svarbi. Ji parodo, kaip žmogus anksčiau vykdė finansinius įsipareigojimus. Vėlavimai ar dažni trumpalaikiai kreditai gali nepadaryti paskolos neįmanomos, tačiau gali sumažinti galimą sumą arba lemti mažiau palankias sąlygas.
Kiek galima pasiskolinti pagal skirtingas pajamas ir įsipareigojimus?
Toliau pateikiami orientaciniai skaičiavimai pagal tipinius pajamų ir įsipareigojimų scenarijus. Palūkanų prielaidos parenkamos pagal aktualius Lietuvos paskolų palūkanų normų duomenis, tačiau prieš publikavimą turi būti patikrintos ir nurodytos su konkrečiu duomenų laikotarpiu. Skaičiavimo prielaidos:
- maksimali visų finansinių įsipareigojimų riba: 40 % tvarių mėnesio pajamų;
- naujai paskolai liekanti įmoka = pajamos × 40 % – esami mėnesio įsipareigojimai;
- vartojimo paskolos pavyzdys: 5 metų terminas, apie 8,15 % metinių palūkanų;
- būsto paskolos pavyzdys: 30 metų terminas, apie 3,99 % metinių palūkanų;
- sumos yra orientacinės ir nėra kreditoriaus pasiūlymas.
- orientacinės paskolos sumos apskaičiuotos taikant anuitetinį paskolos grąžinimo būdą; pasirinkus linijinį būdą pradinė mėnesio įmoka ir galima paskolos suma skirtųsi;
| Tipinė situacija | Pajamos į rankas / mėn. | Esami įsipareigojimai / mėn. | Maks. naujos paskolos įmoka pagal 40 % ribą | Orientacinė vartojimo paskola, 5 m. | Orientacinė būsto paskola, 30 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| Vienas asmuo, mažesnės pajamos | 900 € | 0 € | 360 € | ~17 700 € | ~75 500 € |
| Vienas asmuo, mažesnės–vidutinės pajamos | 1 200 € | 100 € | 380 € | ~18 700 € | ~79 700 € |
| Vienas asmuo, apie vidutines pajamas | 1 500 € | 150 € | 450 € | ~22 100 € | ~94 400 € |
| Vienas asmuo su didesniais esamais įsipareigojimais | 1 500 € | 300 € | 300 € | ~14 700 € | ~62 900 € |
| Vienas didesnes pajamas gaunantis asmuo arba du mažesnių pajamų gavėjai | 2 000 € | 250 € | 550 € | ~27 000 € | ~115 300 € |
| Du dirbantys asmenys, vidutinės bendros pajamos | 2 500 € | 400 € | 600 € | ~29 500 € | ~125 800 € |
| Du dirbantys asmenys, aukštesnės bendros pajamos | 3 000 € | 500 € | 700 € | ~34 400 € | ~146 800 € |
| Aukštesnių pajamų namų ūkis | 4 000 € | 800 € | 800 € | ~39 300 € | ~167 800 € |
Norint pasitikrinti kitą paskolos sumą, terminą ar palūkanų prielaidą, skirtingus scenarijus galima perskaičiuoti vartojimo paskolos skaičiuoklėje. Jos rezultatai taip pat yra orientaciniai ir nepakeičia individualaus kreditingumo vertinimo.
Lentelė rodo ne garantuotą paskolos sumą, o orientacinę ribą pagal pajamų ir įsipareigojimų santykį. Realų pasiūlymą gali sumažinti pajamų nepastovumas, kredito istorija, išlaikomų asmenų skaičius, paskolos tipas, pradinis įnašas, turto vertė, palūkanų pokyčiai ir kreditoriaus taikomas rizikos vertinimas.
Būsto paskolos suma lentelėje yra didesnė ne todėl, kad žmogus „gali saugiai skolintis daugiau bet kam“. Skirtumas atsiranda dėl to, kad būsto paskoloms paprastai taikomi ilgesni terminai ir mažesnės palūkanos nei vartojimo paskoloms. Ta pati mėnesio įmoka, paskirstyta per 30 metų, leidžia pasiskolinti daugiau nei įmoka, paskirstyta per 5 metus, tačiau kartu tai reiškia ilgalaikį finansinį įsipareigojimą.
Koks paskolos dydis būtų rekomenduotinas pagal jūsų poreikį?
Rekomenduotinas paskolos dydis turėtų prasidėti ne nuo klausimo „kiek daugiausia galiu gauti?“, o nuo klausimo „kokios sumos reikia konkrečiam poreikiui ir kokią įmoką galėsiu mokėti be įtampos?“
Čia svarbu atskirti tris dydžius. Reikalinga suma yra tai, kiek iš tikrųjų reikia konkrečiam tikslui. Galima suma yra tai, ką teoriškai leidžia pajamos, įsipareigojimai ir kreditingumo logika. Rekomenduotina suma yra tokia, kurios įmoka neperkrauna mėnesio biudžeto ir palieka rezervą nenumatytoms išlaidoms.
| Poreikio tipas | Rekomenduotina skolinimosi logika |
|---|---|
| Būstas ar būtinas būsto remontas | Galima artėti prie didesnės įmokos ribos, bet būtina įvertinti ilgą terminą, palūkanų pokyčius, pradinį įnašą ir finansinį rezervą. |
| Automobilis ar didesnis pirkinys | Geriau skolintis tik tiek, kiek trūksta po nuosavų lėšų, o ne visą pirkinio vertę. |
| Vartojimo poreikiai | Rekomenduotina suma turėtų būti mažesnė už maksimalią, nes tokia paskola dažnai nesukuria ilgalaikio turto. |
| Refinansavimas | Vertinti ne tik naują paskolos sumą, bet ir tai, ar sumažėja mėnesio įmoka, bendra kredito kaina arba įsipareigojimų našta. |
| Neaiškus arba nebūtinas poreikis | Geriau nesiremti maksimalia galima suma; pirmiausia verta sumažinti poreikį, atidėti pirkimą arba sukaupti didesnę dalį nuosavų lėšų. |
Saugesnis pasirinkimas dažnai yra toks, kai nauja paskolos įmoka yra mažesnė už teorinę maksimalią ribą. Pavyzdžiui, jei pagal pajamas galima mokėti iki 550 € naujos paskolos įmoką, tai nereiškia, kad būtent tokią įmoką ir verta rinktis. Jei pajamos svyruoja, šeimos išlaidos gali didėti arba nėra finansinio rezervo, racionaliau rinktis mažesnę įmoką ir mažesnę paskolos sumą.
Rekomenduotinas paskolos dydis turėtų būti susietas su realiu poreikiu. Jei paskola imama automobiliui, verta įsivertinti ne tik pirkimo kainą, bet ir draudimą, remontą, degalus bei kitas eksploatacijos išlaidas. Jei paskola imama remontui, naudinga atskirti būtinas išlaidas nuo pageidaujamų pagerinimų. Jei paskola skirta refinansavimui, svarbiausia vertinti ne vien naują sumą, o tai, ar po refinansavimo bendra finansinė našta tampa lengvesnė.
Būsto paskola ir vartojimo paskola: kuo skiriasi dydžio vertinimas?
Būsto paskolos ir vartojimo paskolos dydis vertinamas skirtingai, nes skiriasi paskolos paskirtis, terminas, rizika ir kredito kaina. Būsto paskolai svarbūs ne tik šeimos ar namų ūkio pajamos, bet ir pradinis įnašas, turto vertė, perkamo būsto likvidumas, ilgas terminas ir galimi palūkanų pokyčiai ateityje.
Vartojimo paskolai dažniausiai svarbesnė mėnesio įmoka, terminas, BVKKMN ir bendra grąžinama suma. BVKKMN – tai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, padedanti palyginti ne tik palūkanas, bet ir kitus su kreditu susijusius mokesčius. Dėl to vien tik nominalių palūkanų nepakanka norint suprasti, kiek paskola iš tikrųjų kainuos.
Ta pati mėnesio įmoka gali reikšti labai skirtingą paskolos sumą. Jei terminas trumpas ir palūkanos didesnės, galima paskolos suma bus mažesnė. Jei terminas ilgas ir palūkanos mažesnės, mėnesio įmoka gali leisti didesnę paskolos sumą, bet bendras įsipareigojimas tęsis ilgiau. Todėl paskolos dydis pagal atlyginimą visada turi būti vertinamas kartu su terminu ir bendra kredito kaina.
Kaip įsivertinti, ar norima paskolos suma atitinka poreikį?
Norima paskolos suma turėtų būti tikrinama ne tik pagal formulę, bet ir pagal kasdienį biudžetą. Net jei paskolos įmoka telpa į 40 % ribą, ji gali būti per didelė konkrečiam žmogui ar šeimai, jei kas mėnesį daug išleidžiama nuomai, vaikų poreikiams, transportui, gydymui ar kitoms būtinoms išlaidoms.
Prieš pasirenkant paskolos sumą, verta sau atsakyti į kelis praktinius klausimus:
- ar paskolos suma dengia konkretų poreikį, o ne papildomas nebūtinas išlaidas;
- ar po įmokos lieka pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms;
- ar yra bent minimalus finansinis rezervas;
- ar paskolos terminas nėra pasirinktas vien tam, kad mėnesio įmoka atrodytų mažesnė;
- ar bendra grąžinama suma yra priimtina;
- ar poreikio negalima dalinai padengti nuosavomis lėšomis.
Ilgesnis paskolos terminas gali sumažinti paskolos mėnesio įmoką, tačiau dažnai padidina bendrą grąžinamą sumą. Todėl mažesnė mėnesio įmoka ne visada reiškia pigesnę paskolą. Vertinant saugią mėnesio įmoką, reikėtų žiūrėti ir į tai, kiek iš viso bus grąžinta per visą sutarties laikotarpį.
Kada verta rinktis mažesnę paskolos sumą?
Mažesnę paskolos sumą verta rinktis tada, kai teorinė galimybė skolintis atrodo didesnė nei realus poreikis arba kai mėnesio biudžetas gali tapti per daug įtemptas. Tai ypač aktualu, jei pajamos svyruoja, žmogus dirba pagal individualią veiklą, gauna sezoninių pajamų arba dalis pajamų nėra reguliari.
Atsargesnis paskolos dydis taip pat svarbus, jei jau yra kitų įsipareigojimų, šeimoje gali didėti išlaidos, paskola imama nebūtinam pirkiniui arba nėra sukaupto finansinio rezervo. Net nedidelis pajamų sumažėjimas ar netikėtos išlaidos gali tapti problema, jei įmoka jau yra arti maksimalios leistinos ribos.
Ilgas paskolos terminas taip pat turėtų skatinti atsargumą. Kuo ilgiau mokama paskola, tuo daugiau neapibrėžtumo: gali keistis pajamos, šeimos situacija, palūkanos, būsto ar automobilio išlaikymo kaštai. Todėl ilgalaikiam įsipareigojimui saugi paskolos suma dažnai yra svarbesnė nei maksimali galima paskolos suma.
Paskolos dydis turėtų būti toks, kad žmogus galėtų ne tik gauti paskolą, bet ir ją grąžinti be nuolatinės finansinės įtampos. Prieš publikavimą palūkanų prielaidas verta atnaujinti pagal aktualius Lietuvos banko arba konkretaus kreditoriaus duomenis, nes pasikeitus palūkanoms keičiasi ir orientacinės paskolos sumos.
