Gauti būsto paskolą Lietuvoje dirbant užsienyje galima, tačiau užsienyje gaunamos pajamos dažnai vertinamos griežčiau nei pajamos, gaunamos Lietuvoje. Kreditoriui svarbiausia ne pati šalis, kurioje dirbate, o tai, ar pajamos yra oficialios, stabilios, aiškiai pagrįstos dokumentais ir pakankamos būsimiems įsipareigojimams vykdyti.
Dažniausiai vertinamos keturios pagrindinės sąlygos: oficialios ir stabilios pajamos, pakankama pajamų istorija, tvarkinga kredito istorija, paruošti dokumentai ir, jei reikia, jų vertimai. Šių duomenų visuma vertinama atliekant kreditingumo tikrinimą, kuris apima ne tik skolų ar vėlavimų patikrą, bet ir pajamų, turimų įsipareigojimų bei bendros finansinės rizikos analizę. Kuo aiškiau galima įrodyti pajamų kilmę ir tęstinumą, tuo paprasčiau kreditoriui įvertinti būsto paskolos riziką.
Situacija dažna: žmogus dirba Norvegijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ar kitoje šalyje, tačiau nori pirkti būstą Lietuvoje, investuoti į nekilnojamąjį turtą arba grįžti gyventi į Lietuvą ateityje. Tokiu atveju svarbiausia iš anksto suprasti, kaip bus vertinamos pajamos, kokių dokumentų gali reikėti ir ar pasirinktas kreditorius apskritai finansuoja klientus, kurių pajamos gaunamos ne Lietuvoje.
Ar galima gauti paskolą Lietuvoje, jei pajamos gaunamos užsienyje?
Taip, paskolą Lietuvoje galima gauti ir dirbant užsienyje. Vis dėlto teigiamas sprendimas nėra automatinis: paskolos dirbantiems užsienyje dažniausiai vertinamos pagal pajamų stabilumą, dokumentų aiškumą ir bendrą kreditingumą.
Būsto paskolos atveju papildomai vertinamas ir perkamas turtas. Kreditoriui svarbu, ar nekilnojamasis turtas yra likvidus, ar jį galima tinkamai įkeisti, kokia jo vertė ir būklė. Net jei žmogaus pajamos yra pakankamos, finansavimas gali būti apribotas, jeigu turtas laikomas rizikingesniu arba dokumentai nėra tvarkingi.
Užsienyje gaunamos pajamos vertinamos pagal jų oficialumą, tęstinumą ir dokumentais pagrįstą istoriją. Skirtingas pajamų tipas gali daryti įtaką paskolos paraiškos vertinimui, todėl darbo sutartis, savarankiška veikla ar sezoninis darbas kreditoriui nėra vertinami visiškai vienodai.
Populiariausios paskolos dirbantiems užsienyje
Kalbant apie paskolą dirbantiems užsienyje, dažniausiai turima omenyje būsto paskola Lietuvoje. Tai aktualu žmonėms, kurie nori įsigyti butą, namą ar sklypą su gyvenamuoju projektu, nors jų atlyginimas gaunamas kitoje valstybėje.
Teoriškai užsienyje dirbantis asmuo gali domėtis ir vartojimo paskola, paskola remontui ar paskola su nekilnojamojo turto įkeitimu. Tačiau šių paskolų vertinimas skiriasi nuo būsto kredito. Vartojimo paskoloms dažnai svarbesnė trumpesnė bendra finansinė analizė, o būsto paskolai taikomas išsamesnis vertinimas, nes įsipareigojimas paprastai yra ilgesnis ir didesnės vertės.
Jeigu pagrindinis tikslas yra pirkti būstą Lietuvoje, verta iš karto teikti informaciją kaip būsto paskolos paraiškai: nurodyti pajamų šaltinį, darbo šalį, šeimos finansinę padėtį, turimus kreditus, planuojamo turto kainą ir turimą pradinį įnašą. Tai padeda kreditoriui greičiau suprasti, ar finansavimas realus.
Kaip vertinamos užsienyje gaunamos pajamos?
Užsienyje gaunamos pajamos vertinamos pagal jų oficialumą, tęstinumą ir dokumentais pagrįstą istoriją. Kreditoriui svarbu matyti ne tik atlyginimo dydį, bet ir tai, ar jis gaunamas reguliariai, ar darbo santykiai nėra trumpalaikiai, ar nėra didelių pajamų svyravimų.
Darbo sutartis, atlyginimo lapeliai ir banko sąskaitos išrašai padeda parodyti, kad pajamos nėra vienkartinės. Jeigu pajamos gaunamos kita valiuta, gali būti vertinama ir valiutos kurso rizika. Tai ypač aktualu, kai paskola Lietuvoje būtų mokama eurais, o atlyginimas gaunamas kita valiuta.
Savarankiškai dirbantys asmenys dažnai turi pateikti platesnį pajamų pagrindimą: deklaracijas, sąskaitas, veiklos istoriją, banko išrašus. Tokiais atvejais naudinga atskirai įsivertinti, kaip gali būti vertinama paskola su individualia veikla ar kitomis savarankiško darbo pajamomis.
| Situacija | Kas kreditoriui svarbiausia |
|---|---|
| Darbo sutartis užsienyje | Darbo sutarties tipas, darbo stažas, atlyginimo reguliarumas, banko išrašai ir darbdavio pateikiami dokumentai. |
| Savarankiška veikla | Pajamų deklaracijos, veiklos tęstinumas, realios įplaukos į sąskaitą, mokesčių mokėjimo istorija ir pajamų stabilumas. |
| Sezoninis darbas | Ar pajamos kartojasi, kiek laiko trunka darbo sezonas, ar pajamų pakanka visų metų įsipareigojimams, ar yra ankstesnių sezonų istorija. |
| Pajamos kita valiuta | Valiutos stabilumas, galima kurso rizika, pajamų perskaičiavimas į eurus ir saugus įmokų dengimo rezervas. |
Kokio darbo stažo ir pajamų istorijos gali reikėti?
Tiek vartojimo paskolai, tiek būsto kreditui aktuali tvari pajamų istorija. Vertinant, kiek laiko reikia dirbti, kad būtų galima gauti paskolą, svarbu ne tik pats stažas, bet ir pajamų reguliarumas bei darbo santykių tęstinumas.
Dirbant pagal neterminuotą sutartį ir gaunant reguliarų atlyginimą, vertinimas paprastai būna aiškesnis. Jeigu darbas neseniai pakeistas, sutartis terminuota arba pajamos labai svyruoja, gali būti prašoma ilgesnio pajamų laikotarpio. Savarankiškai dirbantiems asmenims taip pat dažnai reikia parodyti ilgesnę veiklos istoriją, nes vien kelių mėnesių įplaukų gali nepakakti realiam pajamų tvarumui įvertinti.
Konkrečios sąlygos priklauso nuo kreditoriaus, pasirinkto produkto, šeimos sudėties, bendrų įsipareigojimų ir perkamo turto. Todėl prieš rezervuojant būstą verta gauti preliminarų finansavimo vertinimą, o ne remtis vien bendromis prielaidomis.
Kokius dokumentus pasiruošti?
Užsienyje dirbantis žmogus turėtų pasiruošti daugiau dokumentų nei klientas, kurio visos pajamos matomos Lietuvos finansų sistemoje. Bendras dokumentų sąrašas gali skirtis pagal kreditorių, tačiau verta iš anksto žinoti, kokie dokumentai reikalingi paskolai gauti ir kurie iš jų turi būti išversti.
- Asmens dokumentas.
- Darbo sutartis arba kitas darbo santykius patvirtinantis dokumentas.
- Darbdavio pažyma, atlyginimo lapeliai arba kiti pajamų dokumentai.
- Banko sąskaitos išrašai, kuriuose matomos reguliarios pajamos.
- Pajamų deklaracijos, jei jų prašo kreditorius arba jei dirbama savarankiškai.
- Kredito istorijos dokumentai iš užsienio šalies, jeigu jų reikia pajamų ir įsipareigojimų vertinimui.
- Dokumentų vertimai į lietuvių kalbą, jei dokumentai pateikti užsienio kalba ir kreditorius jų reikalauja.
- Įgaliojimas, jeigu sandorį Lietuvoje tvarkys kitas asmuo.
Dokumentų vertimo ir tvirtinimo reikalavimai gali skirtis. Vienam kreditoriui gali pakakti paprasto vertimo, kitam gali reikėti oficialaus ar notariškai patvirtinto dokumento. Dėl to verta iš anksto pasitikslinti ne tik dokumentų sąrašą, bet ir jų pateikimo formą.
Kiek pradinio įnašo gali reikėti?
Būsto paskolai Lietuvoje įprastai reikalinga nuosavų lėšų dalis. Pradinis įnašas parodo, kad pirkėjas pats dalyvauja sandoryje ir turi finansinį rezervą. Dirbant užsienyje, didesnio pradinio įnašo gali būti prašoma tada, kai pajamos vertinamos kaip rizikingesnės, jos gaunamos kita valiuta, darbo pobūdis yra sezoninis arba perkamas turtas kreditoriui atrodo mažiau likvidus.
Nereikėtų manyti, kad vienodas pradinis įnašas bus taikomas visiems. Kreditorius vertina visą situaciją: pajamų dydį, šeimos išlaidas, turimus įsipareigojimus, turto vertę, pirkimo kainą ir būsto paskolos terminą. Kartais didesnė nuosavų lėšų dalis gali padėti sumažinti riziką, tačiau ji negarantuoja teigiamo sprendimo, jeigu pajamos nėra pakankamai aiškios arba kredito istorija kelia abejonių.
Pradinio įnašo ir atsakingojo skolinimo reikalavimai priklauso nuo tuo metu galiojančių teisės aktų, Lietuvos banko nustatytų taisyklių ir konkretaus kreditoriaus politikos. Tokias sąlygas būtina tikrinti pagal publikavimo ar paraiškos teikimo datą, nes jos gali keistis.
Kaip kreditorius vertina kredito istoriją?
Kredito istorija yra vienas svarbiausių kriterijų, nes ji parodo, kaip žmogus anksčiau vykdė finansinius įsipareigojimus. Kreditorius vertina, ar žmogus anksčiau laiku vykdė finansinius įsipareigojimus, ar turėjo vėlavimų, ar šiuo metu turi paskolų, lizingo, kredito kortelių ar kitų mokėtinų sumų. Net nedideli įsipareigojimai gali turėti įtakos, jei jų daug arba jie mažina laisvą pajamų dalį.
Jeigu žmogus ilgą laiką gyvena užsienyje, Lietuvos kredito istorija gali būti ribota. Tokiu atveju gali būti prašoma pateikti informaciją iš tos šalies, kurioje gaunamos pajamos arba kurioje asmuo gyvena. Tai gali būti kredito ataskaita, pažyma apie įsipareigojimus arba kiti dokumentai, padedantys įvertinti realią finansinę padėtį.
Vertinami ir šeimos įsipareigojimai. Jei paskolos paraiška teikiama su sutuoktiniu arba šeima turi bendrų finansinių įsipareigojimų, kreditorius gali analizuoti bendras pajamas ir bendras išlaidas. Svarbu nurodyti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje turimus kreditus, kredito korteles, automobilių lizingą ar kitus reguliarius mokėjimus.
Ar paskolą galima tvarkyti nuotoliniu būdu?
Dalį proceso dažnai galima atlikti nuotoliniu būdu: pateikti paraišką, atsiųsti dokumentus, gauti preliminarų vertinimą, derinti sąlygas ir atsakyti į papildomus kreditoriaus klausimus. Tai patogu tiems, kurie fiziškai gyvena ar dirba užsienyje ir negali dažnai atvykti į Lietuvą.
Užsienyje gaunamų pajamų atveju vertinimas gali užtrukti ilgiau, jeigu prašoma papildomų dokumentų, vertimų ar paaiškinimų apie pajamas. Todėl planuojant būsto pirkimo terminus verta iš anksto pasitikrinti, per kiek laiko bankas priima sprendimą dėl paskolos, ir preliminaraus atsakymo nelaikyti galutiniu finansavimo patvirtinimu.
Vis dėlto ne visi būsto pirkimo etapai visada atliekami visiškai nuotoliniu būdu. Lietuvos notarų rūmai nurodo, kad notarinius veiksmus galima atlikti nuotoliniu būdu, jeigu tenkinami tapatybės nustatymo, tiesioginio vaizdo ryšio ir kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimai. Kai nuotolinis procesas netinka konkrečiai situacijai, gali reikėti atvykti į Lietuvą arba pasirūpinti tinkamu įgaliojimu kitam asmeniui. Reikalavimai taip pat priklauso nuo kreditoriaus, notaro, sandorio tipo ir to, kaip bus įforminamas turto pirkimas bei įkeitimas.
Jeigu planuojama viską tvarkyti iš užsienio, šį klausimą verta aptarti dar prieš pasirenkant būstą. Svarbu žinoti, ar kreditorius priima elektroniniu būdu pateikiamus dokumentus, kokios formos įgaliojimo reikės ir ar užsienyje išduoti dokumentai bus tinkami Lietuvoje.
Bankas ar kredito unija — kur kreiptis dirbant užsienyje?
Dirbant užsienyje galima kreiptis tiek į bankus, tiek į kredito unijas, tačiau jų vertinimo politika gali skirtis. Prieš renkantis verta suprasti, kuo skiriasi kredito unija nuo banko, ypač kai pajamos gaunamos ne Lietuvoje.
Kredito unijos dažnai pozicionuojasi kaip lankstesnis finansavimo variantas, tačiau tai nereiškia, kad paskola suteikiama paprasčiau ar be išsamaus vertinimo. Jos taip pat privalo įvertinti kliento mokumą, įsipareigojimus, pajamų tvarumą ir įkeičiamą turtą. Lankstumas gali pasireikšti individualiau nagrinėjant situaciją, tačiau galutinės sąlygos priklauso nuo konkretaus kliento ir kredito unijos politikos.
Praktiškai verta kreiptis į kelis kreditorius ir palyginti ne tik palūkanas, bet ir finansavimo dydį, pradinio įnašo reikalavimą, dokumentų sąrašą, vertinimo terminus, papildomus mokesčius ir galimybę procesą tvarkyti nuotoliniu būdu. Būsto paskolos atveju taip pat svarbu palyginti fiksuotas ir kintamas palūkanas, nes nuo pasirinkto modelio priklauso mėnesio įmokos stabilumas ir jautrumas rinkos palūkanų pokyčiams. Užsienyje dirbančiam žmogui kartais svarbiausias skirtumas būna ne reklamuojama palūkanų norma, o tai, ar kreditorius apskritai priima jo pajamų tipą.
Kada paskolą gauti gali būti sunkiau?
Paskolą gauti gali būti sunkiau tada, kai kreditoriui trūksta aiškumo dėl pajamų, įsipareigojimų ar perkamo turto. Dažniausiai riziką didina ne viena aplinkybė, o kelių veiksnių derinys.
- Nepastovios arba stipriai svyruojančios pajamos.
- Trumpas darbo stažas dabartinėje darbovietėje.
- Neoficialios pajamos arba dalis pajamų grynaisiais pinigais.
- Dideli esami įsipareigojimai Lietuvoje ar užsienyje.
- Prasta kredito istorija, vėlavimai ar nepadengtos skolos.
- Aktyviai naudojamos kredito kortelės, vartojimo kreditai ar lizingas.
- Mažiau likvidus, sudėtingiau įvertinamas arba teisiškai neaiškus nekilnojamasis turtas.
- Neparuošti, neišversti arba tarpusavyje nesutampantys dokumentai.
Jeigu bent viena iš šių aplinkybių aktuali, tai dar nereiškia, kad paskola neįmanoma. Tačiau reikėtų pasiruošti detalesniam vertinimui, papildomiems klausimams ir galimai konservatyvesnėms finansavimo sąlygoms.
Kaip pasiruošti prieš teikiant paraišką?
Prieš teikiant būsto paskolos paraišką Lietuvoje, dirbant užsienyje verta pasiruošti taip, kad kreditorius galėtų greitai ir aiškiai įvertinti finansinę situaciją. Tai sumažina riziką, kad procesas užsitęs dėl trūkstamų dokumentų ar neatsakytų klausimų.
- Susirinkti pagrindinius pajamų dokumentus: darbo sutartį, atlyginimo lapelius, banko išrašus, deklaracijas.
- Patikrinti esamus įsipareigojimus Lietuvoje ir užsienyje, įskaitant kredito korteles, lizingą ir vartojimo kreditus.
- Įsivertinti, kokį pradinį įnašą galima skirti iš nuosavų lėšų ir ar po sandorio liks finansinis rezervas.
- Iš anksto pasiruošti reikalingus dokumentų vertimus, jeigu pajamų ar kredito istorijos dokumentai yra užsienio kalba.
- Kreiptis į kelis kreditorius ir palyginti realias, pagal konkrečią situaciją siūlomas sąlygas.
- Prieš rezervuojant būstą įsivertinti, kiek galite pasiskolinti, ir nemokėti reikšmingų avansų neįvertinus finansavimo galimybių.
Geriausia paraišką pradėti nuo realaus savo pajamų ir įsipareigojimų vaizdo. Jeigu užsienyje gaunamos pajamos yra oficialios, stabilios, dokumentai tvarkingi, o kredito istorija nekelia abejonių, būsto paskola Lietuvoje gali būti svarstoma. Svarbiausia pasiruošti ne tik norimą įsigyti būstą, bet ir aiškų finansinį pagrindimą, kurį kreditorius galėtų patikrinti.
