Apie paskolos refinansavimą sklando daug mitų, nes žmonės remiasi senomis patirtimis, ne visada aiškiai supranta mokesčius ir dažnai suplaka skirtingus paskolų tipus į vieną. Plačiąja prasme paskolų refinansavimas reiškia esamo įsipareigojimo pakeitimą nauja sutartimi, tačiau praktinė nauda priklauso nuo konkrečių skaičių ir sąlygų.
Kodėl apie paskolos refinansavimą kyla tiek mitų?
Paskolos refinansavimas dažnai atrodo sudėtingas, nes jis susijęs su sutartimis, palūkanomis, kreditingumo vertinimu, turto įkeitimu ar kelių įsipareigojimų perkėlimu pas kitą kredito davėją. Dalis žmonių prisimena ankstesnes būsto paskolų procedūras, kai perkreditavimas atrodė ilgas, brangus ir reikalaujantis daug dokumentų. Kiti yra girdėję apie papildomus mokesčius, bet nežino, kada jie taikomi ir kokią įtaką turi galutinei kainai.
Mitai atsiranda ir dėl to, kad skirtingi kredito davėjai taiko nevienodas sąlygas. Vienur gali būti aktualūs sutarties keitimo, administravimo ar vertinimo mokesčiai, kitur daugiau reikšmės turi palūkanų norma, banko marža, paskolos terminas ar išankstinis paskolos grąžinimas. Dėl to vieno žmogaus patirtis nebūtinai tinka kitam.
Dar viena dažna klaida – manyti, kad mažesnė mėnesio įmoka visada reiškia pigesnę paskolą. Iš tikrųjų paskolų refinansavimas turi būti vertinamas pagal bendrą kredito kainą, BKKMN, paskolos likutį, likusį terminą ir visus papildomus mokesčius. Mėnesio įmoka yra svarbi, tačiau ji neparodo viso finansinio vaizdo.
Mitas 1: refinansavimas niekada neapsimoka
Teiginys, kad refinansavimas visada neapsimoka, yra per daug kategoriškas. Kai kuriais atvejais paskolos refinansavimas gali padėti sumažinti bendrą grąžintiną sumą, gauti mažesnę banko maržą, pakeisti palūkanų rūšį arba patogiau valdyti kelis įsipareigojimus. Tačiau tai nėra automatinė nauda – kiekvieną situaciją reikia skaičiuoti atskirai.
Vertinant, ar perkreditavimas gali būti naudingas, reikėtų lyginti ne tik dabartinę ir siūlomą palūkanų normą. Svarbu įvertinti paskolos likutį, likusį paskolos terminą, naujo pasiūlymo BKKMN, vienkartinius refinansavimo mokesčius ir bendrą grąžintiną sumą pagal esamą bei naują sutartį. Tik tada galima matyti, ar mažesnės palūkanos realiai atsveria perkėlimo išlaidas.
Refinansavimas gali neapsimokėti, jei paskolos likutis jau nedidelis, o iki termino pabaigos liko nedaug laiko. Tokiu atveju palūkanų nauda gali būti per maža, kad padengtų sutarties sudarymo, turto vertinimo, administravimo ar kitus galimus mokesčius. Panaši situacija gali susidaryti ir tada, kai naujas pasiūlymas skiriasi nežymiai, o reali nauda atsirastų tik labai pailginus paskolos terminą.
Mitas 2: refinansavimas visada yra brangus
Refinansavimo kaina priklauso nuo paskolos tipo, proceso ir konkrečių kredito davėjo sąlygų. Būsto paskolos refinansavimas paprastai yra sudėtingesnis nei vartojimo paskolos refinansavimas, nes gali būti susijęs su įkeistu turtu, sutarties pakeitimais, turto vertinimu ar kitais administraciniais veiksmais. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas refinansavimo atvejis būtinai bus brangus.
Būsto paskoloms gali būti aktualus supaprastintas būsto paskolos refinansavimas. Tokia tvarka daugiausia siejama su atvejais, kai nesikeičia paskolos likutis, įkeičiamas tas pats turtas, neilgėja paskolos trukmė ir vartotojas nevėluoja mokėti įmokų. Daugiau apie tai pateikia Lietuvos banko informacija apie būsto paskolos refinansavimą.
Svarbu suprasti, kad ši supaprastinta tvarka daugiausia aktuali būsto paskoloms. Vartojimo paskolos refinansavimas gali vykti pagal kitas kredito davėjo taisykles: gali būti vertinamos pajamos, esami įsipareigojimai, kredito istorija, paskolos suma, terminas ir naujos sutarties sąlygos. Todėl prieš darant išvadą, kad refinansavimas bus brangus arba pigus, reikia prašyti konkretaus pasiūlymo ir matyti visus mokesčius.
Mitas 3: refinansavimas sugadina kredito istoriją
Vis dėlto naujas kredito davėjas prieš pateikdamas galutinį pasiūlymą atlieka kreditingumo vertinimą. Lietuvos banko vartojimo kredito teikimo gairėse nurodoma, kad vartojimo kredito refinansavimas laikomas naujo vartojimo kredito suteikimu, todėl jam taikomi kreditingumo vertinimo ir vartotojo informavimo reikalavimai. Vertinamos pajamos, turimi finansiniai įsipareigojimai, mokėjimo drausmė, kredito istorija ir kiti duomenys, kurie padeda nustatyti, ar nauja paskola būtų tvari.
Refinansavimas reiškia, kad esamas įsipareigojimas padengiamas nauju kreditu, dažniausiai pas kitą kredito davėją arba pakeistomis sąlygomis. Jei įmokos mokamos laiku, o įsipareigojimai valdomi atsakingai, pats faktas, kad žmogus domisi refinansavimu, dar nereiškia blogos kredito istorijos.
Vis dėlto naujas kredito davėjas prieš pateikdamas galutinį pasiūlymą atlieka kreditingumo vertinimą. Vertinamos pajamos, turimi finansiniai įsipareigojimai, mokėjimo drausmė, kredito istorija ir kiti duomenys, kurie padeda nustatyti, ar nauja paskola būtų tvari. Todėl svarbu atskirti du dalykus: kreiptis dėl refinansavimo ir būti automatiškai patvirtintam nėra tas pats.
Jeigu žmogus turi pradelstų mokėjimų, dažnai vėluoja mokėti įmokas arba jo finansinė padėtis pablogėjusi, refinansavimo sąlygos gali būti prastesnės arba pasiūlymo gali nepavykti gauti. Tokiu atveju problema nėra pats refinansavimas, o bendras kreditingumo vertinimas ir kredito davėjo rizikos vertinimo taisyklės.
Mitas 4: refinansuoti galima tik tada, kai sunku mokėti įmokas
Finansiniai sunkumai gali būti viena iš priežasčių domėtis refinansavimu, bet tikrai ne vienintelė. Paskolų refinansavimas gali būti svarstomas ir tada, kai žmogaus finansinė padėtis pagerėjo, pajamos tapo stabilesnės, sumažėjo kiti įsipareigojimai arba rinkoje atsirado galimybė gauti palankesnę maržą.
Būsto paskolos atveju refinansavimas kartais svarstomas dėl mažesnės banko maržos, kitokios palūkanų rūšies ar geresnių sutarties sąlygų. Jei viena iš priežasčių yra palūkanų rūšies keitimas, verta atskirai įsivertinti, kuo skiriasi fiksuotos ar kintamos palūkanos, nes tai gali turėti įtakos ir mėnesio įmokai, ir ilgalaikei paskolos kainai.
Vartojimo paskolos refinansavimas gali būti aktualus, kai norima pakeisti brangesnį kreditą pigesniu arba aiškiau susidėlioti grąžinimo grafiką. Kelių paskolų sujungimas gali padėti vienoje vietoje valdyti kelis įsipareigojimus, tačiau tai taip pat turi būti vertinama pagal bendrą kredito kainą, o ne tik pagal patogumą.
Jeigu refinansavimo priežastis yra sunkumai mokėti įmokas, pirmiausia verta įvertinti, ką daryti susidūrus su paskolos grąžinimo sunkumais, ir kuo anksčiau kreiptis į esamą kredito davėją. Reikėtų ypač atidžiai vertinti, ar naujas pasiūlymas tik laikinai sumažina mėnesio naštą, ar iš tiesų padeda tvariau valdyti įsipareigojimus. Pailgintas paskolos terminas gali sumažinti mėnesio įmoką, bet kartu padidinti bendrą sumokamą sumą.
Mitas 5: mažesnė mėnesio įmoka reiškia pigesnę paskolą
Mažesnė mėnesio įmoka gali būti naudinga šeimos ar asmeniniam biudžetui, ypač jei dabartinė įmoka kelia įtampą. Tačiau ji nebūtinai reiškia, kad paskola tampa pigesnė. Dažnai mėnesio įmoka sumažėja ne tik dėl mažesnės palūkanų normos, bet ir dėl ilgesnio paskolos termino.
Jeigu pagrindinis tikslas yra sumažinti einamąją finansinę naštą, verta palyginti ir kitus būdus sumažinti paskolos įmokas. Be refinansavimo, gali būti svarstomas sąlygų persiderėjimas su esamu kredito davėju, termino pakeitimas, kelių įsipareigojimų sujungimas ar dalinis paskolos grąžinimas. Kiekvienas iš šių sprendimų gali skirtingai paveikti mėnesio įmoką ir bendrą kredito kainą.
Norint suprasti tikrąją kainą, reikia žiūrėti į BKKMN, bendrą grąžintiną sumą, refinansavimo mokesčius ir visas papildomas sąlygas. Vertinant vartojimo paskolos refinansavimą, dažnai aktualus ir BVKKMN rodiklis, nes jis padeda tiksliau suprasti vartojimo kredito kainą, o ne vien nominalią palūkanų normą. Bendra kredito kaina parodo daugiau nei vien mėnesio įmoka, todėl sprendimas turėtų būti priimamas ne pagal vieną skaičių, o pagal visą pasiūlymo struktūrą.
Mitas 6: reikia rinktis pirmą kredito davėją, kuris pasiūlo mažesnę įmoką
Pirmas mažesnės įmokos pasiūlymas nebūtinai yra geriausias. Skirtingi kredito davėjai gali taikyti skirtingą palūkanų normą, maržą, sutarties mokesčius, išankstinio paskolos grąžinimo sąlygas, draudimo reikalavimus ar papildomų paslaugų sąlygas. Todėl verta pasidomėti, kur galima gauti refinansavimą, net jei pirmasis iš pirmo žvilgsnio atrodo palankus.
Lyginant pasiūlymus svarbu žiūrėti ne tik į mėnesio įmoką. Reikėtų palyginti palūkanų normą, banko maržą, BKKMN, bendrą grąžintiną sumą, sutarties sudarymo ar keitimo mokesčius, galimas išankstinio grąžinimo sąlygas ir tai, ar siūlomos papildomos paslaugos nėra susietos su paskolos kaina. Kai kuriais atvejais mažesnė įmoka gali būti pasiekta dėl ilgesnio termino, o ne dėl realiai pigesnio kredito.
Prieš perkeliant paskolą kitur, kartais verta kreiptis ir į esamą kredito davėją dėl sąlygų persiderėjimo. Esamas kredito davėjas jau turi informaciją apie mokėjimo istoriją ir sutartį, todėl kai kuriais atvejais gali pasiūlyti pakeisti sąlygas be pilno refinansavimo proceso. Tai nėra garantuota, bet palyginimui toks žingsnis gali būti naudingas.
Mitas 7: visų paskolų refinansavimas vyksta vienodai
Vienas klaidinančių įsitikinimų – manyti, kad būsto paskolos refinansavimas, vartojimo paskolos refinansavimas ir paskolų sujungimas yra tas pats procesas. Šie sprendimai turi panašų tikslą – pakeisti esamas finansines sąlygas, tačiau taisyklės, dokumentai, išlaidos ir vertinimo kriterijai gali skirtis.
Būsto paskolos refinansavimas dažniausiai susijęs su didesne suma, ilgesniu terminu ir įkeistu nekilnojamuoju turtu. Čia svarbi banko marža, palūkanų rūšis, turto įkeitimo klausimai, likęs paskolos terminas ir galimybė taikyti supaprastintą refinansavimo tvarką. Dėl didelės paskolos sumos net nedidelis maržos skirtumas ilgainiui gali turėti reikšmingą poveikį bendrai grąžintinai sumai.
Vartojimo paskolos refinansavimas paprastai susijęs su trumpesniu terminu ir mažesnėmis sumomis, tačiau čia taip pat svarbu vertinti BKKMN, sutarties mokesčius, paskolos terminą ir bendrą kredito kainą. Paskolų sujungimas dažnai reiškia, kad keli kreditai ar įsipareigojimai sujungiami į vieną naują paskolą. Tai gali supaprastinti mokėjimų valdymą, bet nebūtinai sumažina bendrą sumokamą sumą.
Todėl kalbant apie paskolų refinansavimą būtina tiksliai suprasti, kokio tipo įsipareigojimas refinansuojamas. Tai, kas aktualu būsto paskolai, nebūtinai bus taikoma vartojimo kreditui, o kelių paskolų sujungimas gali turėti dar kitokią kainodarą ir sąlygas.
Kada mitai apie refinansavimą gali turėti dalį tiesos?
Nors daugelis mitų apie refinansavimą yra per daug supaprastinti, kai kuriose situacijose jie gali turėti dalį tiesos. Pavyzdžiui, teiginys, kad refinansavimas neapsimoka, gali būti teisingas tada, kai paskolos likutis mažas, o likęs terminas trumpas. Tokiu atveju net ir geresnė palūkanų norma gali nesukurti pakankamos naudos, nes palūkanų iki sutarties pabaigos likę mokėti nedaug.
Mitas, kad refinansavimas brangus, taip pat gali būti iš dalies teisingas, jei konkrečiu atveju taikomi dideli vienkartiniai mokesčiai, reikalingi papildomi vertinimai ar naujo pasiūlymo nauda labai maža. Svarbu ne tai, ar mokesčiai egzistuoja, o tai, ar jie panaikina galimą finansinę naudą.
Teiginys, kad refinansavimas gali būti sunkiau pasiekiamas, tampa pagrįstas tada, kai žmogaus kreditingumas pablogėjęs: sumažėjo pajamos, padidėjo įsipareigojimai, atsirado vėlavimų ar kitų rizikos signalų. Tokiu atveju kredito davėjas gali pasiūlyti mažiau palankias sąlygas arba apskritai nesutikti refinansuoti paskolos.
Mažesnės įmokos mitas turi dalį tiesos tik tada, kai žmogui svarbiausias tikslas yra sumažinti mėnesio finansinę įtampą. Tačiau net ir tokiu atveju reikia aiškiai suprasti kainą: jei mažesnė įmoka pasiekiama pailginus terminą, bendra kredito kaina gali padidėti. Dėl to refinansavimas nėra savaime nei geras, nei blogas sprendimas – jo vertė priklauso nuo konkrečių skaičių ir žmogaus finansinės situacijos.
Ką pasitikrinti prieš sprendžiant, ar refinansavimas vertas dėmesio?
Prieš priimant sprendimą dėl refinansavimo, verta susidėti pagrindinius skaičius vienoje vietoje. Tai padeda atskirti realią naudą nuo patraukliai atrodančios, bet nebūtinai pigesnės mėnesio įmokos.
- Dabartinę palūkanų normą arba maržą. Reikia žinoti, kokiomis sąlygomis paskola mokama dabar ir kiek jos skiriasi nuo naujo pasiūlymo.
- Paskolos likutį. Kuo mažesnis likutis, tuo atidžiau reikia vertinti, ar refinansavimo mokesčiai nebus didesni už galimą naudą.
- Likusį terminą. Trumpas likęs terminas dažnai reiškia, kad palūkanų sutaupymo galimybė yra mažesnė.
- Naujo pasiūlymo BKKMN. Šis rodiklis padeda palyginti bendrą kredito kainą, o ne tik palūkanų normą.
- Bendrą grąžintiną sumą. Reikėtų palyginti, kiek iš viso būtų sumokama pagal dabartinę sutartį ir kiek pagal naują refinansavimo pasiūlymą.
- Vienkartinius mokesčius. Sutarties, administravimo, vertinimo ar kiti refinansavimo mokesčiai gali pakeisti galutinį skaičiavimą.
- Ar taikoma supaprastinta tvarka. Tai ypač aktualu vertinant būsto paskolos refinansavimą, tačiau vartojimo paskoloms gali būti taikomos kitos kredito davėjo sąlygos.
- Ar verta palyginti kelis kredito davėjus. Vienas pasiūlymas neparodo visos rinkos, todėl verta matyti bent kelias alternatyvas.
- Ar verta persiderėti su esamu kredito davėju. Kartais sąlygas galima pagerinti neperkeliant paskolos kitur, tačiau tai priklauso nuo konkrečios sutarties ir kredito davėjo vertinimo.
Refinansavimą verta vertinti tada, kai aiškiai matoma, kaip keičiasi palūkanų norma, paskolos terminas, mėnesio įmoka ir bendra kredito kaina. Jeigu naujas pasiūlymas tik sumažina įmoką, bet padidina bendrą grąžintiną sumą, tai gali būti biudžeto valdymo sprendimas, bet nebūtinai pigesnė paskola. Atsakingiausias kelias – skaičiuoti visą paskolos kainą ir lyginti sąlygas pagal konkrečią, o ne tariamą naudą.
