Paskola iš artimųjų turėtų būti įforminta raštu net tada, kai pinigai skolinami šeimos nariui, tėvams, giminaičiui ar draugui. Rašytinis susitarimas padeda įrodyti, kad tai buvo paskola, o ne dovana, aiškiai nustato grąžinimo terminą ir sumažina ginčo riziką.
Rašytinė paskolos sutartis tarp fizinių asmenų privaloma, kai paskolos suma yra didesnė kaip 600 Eur. Jeigu daugiau kaip 3 000 Eur perduodama grynaisiais pinigais, pagal Civilinio kodekso reikalavimus paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Be to, reikia atskirai įvertinti grynųjų pinigų mokėjimo ribojimą, kai mokėjimai pagal sandorį viršija 5 000 Eur.
Mokesčių požiūriu paskolos pagrindinė suma ir palūkanos vertinamos skirtingai. Grąžintina paskolos suma paprastai nelaikoma paskolos gavėjo pajamomis, tačiau paskolos davėjo gautos palūkanos gali būti apmokestinamos ir deklaruojamos.
Kada pakanka paprastos sutarties, o kada reikia notaro?
Paskola tarp fizinių asmenų gali būti sudaroma įvairiai: žodžiu, paprasta rašytine sutartimi, skolos rašteliu arba notarine sutartimi. Kokia forma reikalinga, priklauso nuo sumos ir nuo to, kaip perduodami pinigai.
Svarbu atskirti du dalykus. Civilinis kodeksas nustato paskolos sutarties formą: kada užtenka žodinio susitarimo, kada būtinas rašytinis dokumentas, o kada reikia notaro. Atskirai galioja grynųjų pinigų mokėjimo ribojimas, kuris nustato, kada mokėjimai pagal sandorį negali būti atliekami grynaisiais.
| Situacija | Ką svarbu žinoti |
|---|---|
| Iki 600 Eur tarp fizinių asmenų | Rašytinė forma pagal Civilinį kodeksą paprastai nėra privaloma, tačiau ji labai rekomenduojama. Bent trumpas skolos raštelis ar pavedimo paskirtis padeda įrodyti, kad pinigai buvo paskolinti, o ne padovanoti. |
| Daugiau kaip 600 Eur | Tarp fizinių asmenų turi būti sudaroma rašytinė paskolos sutartis. Joje reikia aiškiai nurodyti sumą, šalis, pinigų perdavimo faktą ir grąžinimo sąlygas. |
| Daugiau kaip 3 000 Eur grynaisiais | Pagal Civilinio kodekso paskolos sutarties formos reikalavimą tokia paskolos sutartis turi būti notarinės formos, jei pinigai perduodami grynaisiais. |
| Daugiau kaip 3 000 Eur bankiniu pavedimu | Vien dėl sumos notaras paprastai nereikalingas, jei pinigai perduodami ne grynaisiais, o bankiniu pavedimu. Vis dėlto rašytinė sutartis būtina, nes suma viršija 600 Eur. |
| Mokėjimai pagal sandorį virš 5 000 Eur | Tai susiję ne su paskolos sutarties forma, o su grynųjų pinigų mokėjimo ribojimu. Kai mokėjimai pagal sandorį viršija nustatytą ribą, juos reikia atlikti ne grynaisiais, o per mokėjimo paslaugų teikėją, pavyzdžiui, bankiniu pavedimu, jeigu netaikomos teisės aktuose numatytos išimtys. |
Praktikoje saugiausias būdas didesnei sumai yra rašytinė paskolos sutartis ir bankinis pavedimas su aiškia mokėjimo paskirtimi. Taip lieka ir sutartis, ir pinigų perdavimo įrodymas.
Jeigu skolina ne artimasis, viena iš šalių yra juridinis asmuo arba reikia pasirinkti tarp skolos raštelio, paskolos sutarties ir papildomų prievolės užtikrinimo priemonių, reikėtų atskirai įvertinti tinkamą pinigų skolinimo įforminimą pagal situaciją.
Ką būtina įrašyti į paskolos sutartį?
Paskolos sutartis neturi būti sudėtinga, bet joje turi būti aiškiai užfiksuotos esminės sąlygos. Kuo mažiau neaiškumų paliekama pradžioje, tuo lengviau vėliau suprasti, ką šalys iš tikrųjų buvo sutarusios.
Pirmiausia nurodomi paskolos davėjo ir paskolos gavėjo duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, adresas, prireikus kontaktiniai duomenys. Tai padeda tiksliai identifikuoti šalis, ypač kai paskola iš šeimos nario suteikiama neformaliai ir vėliau kyla poreikis įrodyti susitarimą.
Sutartyje turi būti įrašyta tiksli paskolos suma skaičiais ir žodžiais. Taip pat reikia nurodyti valiutą, nes paskolos grąžinimas turi atitikti tai, dėl ko šalys susitarė.
Labai svarbi perdavimo data ir būdas. Reikėtų aiškiai parašyti, ar pinigai perduodami bankiniu pavedimu, ar grynaisiais. Jeigu naudojamas pavedimas, sutartyje galima nurodyti banko sąskaitą. Jeigu pinigai perduodami grynaisiais, būtinas atskiras pinigų gavimo patvirtinimas arba aiškus sakinys sutartyje, kad paskolos gavėjas konkrečią sumą gavo.
Sutartyje turi būti grąžinimo data arba grąžinimo grafikas. Jeigu paskola grąžinama dalimis, verta įrašyti kiekvienos įmokos dydį, mokėjimo dieną ir galutinę atsiskaitymo datą. Grąžinimo grafikas ypač naudingas tada, kai skolinimasis iš draugo ar giminaičio trunka ilgiau nei kelis mėnesius.
Atskiras punktas turėtų būti skirtas palūkanoms. Sutartyje reikia nurodyti palūkanų normą, sumą, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, skaičiavimo laikotarpį ir jų mokėjimo laiką. Jeigu susitariama, kad tai beprocentė paskola, šį faktą būtina įrašyti aiškiai, nepaliekant vietos interpretacijoms.
Taip pat verta aptarti išankstinį grąžinimą. Paskolos gavėjas gali norėti skolą grąžinti anksčiau, todėl sutartyje turėtų būti aišku, ar tai leidžiama, ar reikia iš anksto įspėti paskolos davėją ir kaip tokiu atveju skaičiuojamos palūkanos, jei jos numatytos.
Vėlavimo pasekmės turi būti aprašytos konkrečiai. Galima susitarti dėl delspinigių, papildomo termino skolai padengti ar pareigos informuoti apie vėlavimą. Svarbu, kad tokios sąlygos būtų proporcingos ir suprantamos abiem šalims.
Sutartyje reikėtų numatyti ir tai, kaip daromi pakeitimai. Pavyzdžiui, jei keičiama grąžinimo data, įmokų dydis ar palūkanos, pakeitimas turėtų būti įforminamas raštu. Žodinis susitarimas tarp artimų žmonių dažnai atrodo pakankamas, bet vėliau jį sunku įrodyti.
Galiausiai sutartyje nurodoma sudarymo data ir šalių parašai. Jeigu sutartis sudaroma keliais egzemplioriais, verta pažymėti, kad kiekviena šalis gauna po vieną pasirašytą egzempliorių.
Skolos raštelis ir vekselis nėra tas pats dokumentas. Vekselis gali būti naudojamas kaip papildoma paskolos davėjo interesų apsaugos priemonė, tačiau jam taikomi atskiri formos, pateikimo ir vykdymo reikalavimai. Todėl prieš pasirenkant tokį dokumentą svarbu suprasti paskolos su vekseliu pasekmes ir įvertinti, ar vien vekselio pakaks konkrečiam susitarimui įforminti.
Kodėl reikia aiškiai įrašyti, kad paskola be palūkanų?
Pinigų paskola pagal Civilinį kodeksą paprastai laikoma atlygintine, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Tai reiškia, kad paskolos davėjas gali turėti teisę į palūkanas, jeigu sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kad paskola suteikiama be palūkanų.
Todėl formuluotė „paskola be palūkanų“ arba „šalys susitaria, kad už paskolą palūkanos neskaičiuojamos“ yra svarbi ne formalumas, o ginčo prevencijos priemonė. Ji ypač aktuali, kai paskola iš tėvų ar kito šeimos nario suteikiama ilgesniam laikui.
Kas nutinka, jei neįrašomas grąžinimo terminas?
Jeigu paskolos sutartyje nenustatytas grąžinimo terminas ir šalys nesusitarė kitaip, paskolos gavėjas paprastai turi grąžinti paskolą per 30 dienų nuo paskolos davėjo pareikalavimo. Tai nereiškia, kad termino visai nereikia rašyti. Aiški data arba grafikas padeda abiem pusėms planuoti pinigų srautus ir išvengti skirtingo susitarimo aiškinimo.
Kaip perduoti pinigus, kad paskolą būtų galima įrodyti?
Patikimiausias pinigų perdavimo būdas yra bankinis pavedimas. Mokėjimo paskirtyje reikėtų aiškiai nurodyti, kad tai paskola, pavyzdžiui: „Paskola pagal 2026-07-12 paskolos sutartį“ arba „Paskola be palūkanų pagal sutartį“. Tokia paskirtis tampa papildomu įrodymu, kad pinigai perduoti ne kaip dovana ar atsiskaitymas už paslaugas.
Vien sutarties ne visada pakanka, nes paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Kitaip tariant, reikia įrodyti ne tik tai, kad šalys pasirašė dokumentą, bet ir tai, kad pinigai iš tikrųjų buvo perduoti paskolos gavėjui.
Jeigu pinigai perduodami grynaisiais, reikia pasirūpinti pakvitavimu. Pakvitavime turėtų būti nurodyta, kas, kada, iš ko ir kokią sumą gavo, kokiu pagrindu pinigai perduoti, taip pat turi būti paskolos gavėjo parašas. Jeigu pinigų gavimo patvirtinimas įrašomas pačioje sutartyje, formuluotė turi būti aiški: paskolos gavėjas patvirtina, kad konkrečią sumą gavo sutarties pasirašymo dieną.
Grynieji pinigai artimųjų santykiuose atrodo paprastesni, tačiau didesnėms sumoms jie kelia daugiau įrodinėjimo ir teisės aktų laikymosi klausimų. Dėl to paskola iš šeimos nario ar skolinimasis iš draugo, kai suma reikšminga, turėtų būti atliekami pavedimu.
Paskola ar dovana: skirtumą reikia nustatyti iš anksto
Paskola ir dovana turi skirtingas pasekmes. Paskola turi būti grąžinama, o dovana negrąžinama. Todėl dar prieš perduodant pinigus reikia aiškiai sutarti, kas tai yra: laikina finansinė pagalba su pareiga grąžinti ar neatlygintinas pinigų perdavimas.
Vien žodžio „paskola“ dokumente ne visada pakanka, jeigu realus šalių elgesys rodo ką kita. Pavyzdžiui, jeigu nėra jokio grąžinimo termino, niekada nereikalaujama grąžinti pinigų, o šalys susirašinėjime kalba apie dovaną, vėliau gali kilti ginčas dėl tikrosios sandorio prasmės.
Todėl dokumentai ir elgesys turi sutapti. Jei tai paskola, turi būti paskolos sutartis, pinigų perdavimo įrodymas ir bent minimaliai aiškios grąžinimo sąlygos. Jei tai dovana, nereikėtų jos maskuoti paskola vien dėl patogumo, nes vėliau toks neaiškumas gali sukelti teisinių ir mokestinių klausimų.
Ar paskolą iš artimųjų reikia deklaruoti ir ar mokami mokesčiai?
Paskolos deklaravimas priklauso nuo to, kas tiksliai gaunama: pati paskolos suma ar palūkanos. Taip pat svarbu, ar pinigai gauti grynaisiais, ar pavedimu, ir kokia suma buvo perduota. Ši dalis turi būti vertinama atsargiai, nes mokestinės pareigos gali priklausyti nuo konkrečių aplinkybių.
Pati paskolos suma
Grąžintina paskolos suma paprastai nelaikoma paskolos gavėjo pajamomis, nes paskolos gavėjas įsipareigoja tuos pinigus grąžinti. Dėl vien paskolos gavimo metinė pajamų deklaracija GPM311 paprastai neteikiama, jeigu nėra kitų deklaruotinų pajamų ar aplinkybių.
Vis dėlto paskolos gavėjas turėtų saugoti sutartį, pavedimo išrašą, pakvitavimą ir vėlesnius grąžinimo įrodymus. Šie dokumentai gali būti reikalingi pagrindžiant lėšų kilmę, pavyzdžiui, įsigyjant brangesnį turtą ar paaiškinant, iš kur atsirado pinigai.
Kada gali būti reikalinga PRC907 forma?
PRC907 forma gali būti aktuali tada, kai gyventojas gauna didesnes sumas grynaisiais pagal sandorius, kurie nėra notariniai ir apie kuriuos mokesčių administratorius negauna duomenų iš kitų šaltinių. Praktikoje ši forma dažniausiai siejama su situacijomis, kai gyventojas nori pagrįsti grynaisiais gautų lėšų kilmę.
Jeigu paskola iš artimųjų gaunama pavedimu, banko išrašas jau yra aiškus pinigų judėjimo įrodymas. Jeigu gaunama didelė suma grynaisiais, prieš pasirenkant tokį būdą verta įvertinti ir notarinės formos, ir grynųjų mokėjimo ribojimo, ir pranešimo VMI klausimus. Tai nėra visų VMI formų katalogas, bet signalas, kad didesnės grynųjų sumos neturėtų būti tvarkomos neformaliai.
Palūkanos
Palūkanos skiriasi nuo paskolos pagrindinės sumos. Paskolos pagrindinė suma grąžinama paskolos davėjui, o palūkanos yra paskolos davėjo gaunama nauda už paskolintus pinigus. Todėl palūkanos gali būti laikomos apmokestinamosiomis pajamomis. Išsamesnę informaciją apie palūkanų apmokestinimą ir tai, kas turi sumokėti pajamų mokestį, skelbia VMI.
Kai vienas nuolatinis Lietuvos gyventojas moka paskolos palūkanas kitam nuolatiniam Lietuvos gyventojui, palūkanos priskiriamos A klasės pajamoms. Pajamų mokestį nuo išmokamų palūkanų turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti palūkanas mokantis asmuo.
Įprastai palūkanoms taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o tam tikrais atvejais, kai bendra atitinkamų metinių pajamų suma viršija teisės aktuose nustatytą ribą, viršijančiai daliai gali būti taikomas didesnis tarifas. Todėl paskolos davėjas, gaunantis palūkanas, turėtų jas įtraukti į metinę pajamų deklaraciją ir įvertinti, koks tarifas taikomas jo konkrečiai situacijai.
Jeigu sudaroma beprocentė paskola, palūkanų pajamų nėra. Tačiau tam, kad nekiltų klausimų, beprocentis susitarimas turi būti aiškiai įrašytas paskolos sutartyje.
Kaip susitarti dėl grąžinimo, kad paskola nesugadintų santykių?
Gera paskolos sutartis turi atsakyti ne tik į klausimą, kiek pinigų paskolinta, bet ir į klausimą, iš ko jie bus grąžinami. Paskolos gavėjas turėtų realiai įvertinti grąžinimo šaltinį: darbo pajamas, turto pardavimą, sutaupymus ar kitą aiškų pinigų srautą. Jei grąžinimo šaltinis neapibrėžtas, paskola tampa labiau pažadu nei planu.
Įmokų dydis turi būti suderintas su paskolos gavėjo biudžetu. Per didelė mėnesinė įmoka gali greitai sukelti vėlavimą, net jei pradžioje abi šalys nusiteikusios geranoriškai. Geriau iš karto numatyti realų grafiką, o ne remtis prielaida, kad „kaip nors pavyks“.
Mokėjimo diena taip pat turi reikšmę. Jei atlyginimas gaunamas mėnesio dešimtą dieną, įmokos terminas pirmą mėnesio dieną gali būti nepatogus. Sutartyje verta įrašyti konkrečią dieną, iki kurios įmoka turi būti sumokėta.
Išankstinis grąžinimas turėtų būti leidžiamas arba aiškiai aptartas. Jeigu paskolos gavėjas gauna papildomų pajamų ir nori skolą padengti anksčiau, sutartyje turi būti aišku, ar jis gali tai padaryti be papildomų sąlygų. Jei paskola su palūkanomis, reikia susitarti, ar palūkanos skaičiuojamos tik iki faktinės grąžinimo dienos.
Taip pat reikėtų iš anksto aptarti, kas vyksta sumažėjus pajamoms ar susidūrus su sunkumais grąžinti paskolą. Pavyzdžiui, šalys gali sutarti, kad paskolos gavėjas privalo raštu informuoti paskolos davėją, jei praranda darbą, suserga ar dėl kitų priežasčių nebegali laiku mokėti įmokų. Tai nereiškia, kad skola išnyksta, bet leidžia laiku spręsti dėl grafiko pakeitimo.
Vėlavimas neturėtų būti nutylimas. Sutartyje galima nustatyti pareigą pranešti apie numatomą vėlavimą dar iki įmokos dienos. Toks pranešimas gali būti siunčiamas el. paštu ar kita rašytine forma, kad liktų įrodymas.
Jeigu šalys nusprendžia pakeisti grąžinimo grafiką, atidėti terminą ar sumažinti įmokas, pakeitimas turėtų būti rašytinis. Net trumpas abiejų šalių pasirašytas susitarimas yra saugesnis nei žodinis pažadas. Tai ypač svarbu, kai paskola iš tėvų ar kitų artimųjų suteikta ilgam laikui ir aplinkybės gali keistis.
Kada paskola iš artimųjų tampa per rizikinga?
Paskola iš artimųjų tampa rizikinga, kai skolinamos būtinosios santaupos. Jeigu paskolos davėjas atiduoda pinigus, kurių jam gali prireikti būstui, gydymui, pragyvenimui ar nenumatytoms išlaidoms, net ir nedidelis vėlavimas gali sukelti rimtų pasekmių.
Kitas aiškus rizikos signalas – nėra realaus grąžinimo šaltinio. Jei paskolos gavėjas negali paaiškinti, iš kokių pajamų grąžins skolą, vien pasitikėjimo nepakanka. Paskolos sutartis padeda įrodyti skolą, bet ji pati nesukuria pinigų grąžinimui.
Rizika padidėja, jeigu paskolos gavėjas jau turi pradelstų skolų. Tokiu atveju nauja paskola gali būti naudojama ne problemai išspręsti, o laikinai atidėti. Artimajam tai reiškia didesnę tikimybę, kad skola bus grąžinama vėluojant arba ne visa.
Skolinimas dėl emocinio spaudimo taip pat pavojingas. Jeigu sprendimas priimamas todėl, kad „negražu atsisakyti“, „šeima turi padėti“ ar „draugai taip nedaro“, šalys dažnai neaptaria svarbiausių sąlygų. Vėliau toks neaiškumas gali sugadinti santykius labiau nei atsisakymas skolinti.
Dar vienas pavojingas ženklas – skirtingas supratimas, ar tai paskola, ar dovana. Jei vienas žmogus tikisi grąžinimo, o kitas mano, kad pinigai duoti kaip pagalba be pareigos grąžinti, konfliktas beveik užprogramuotas. Tokia situacija turi būti išspręsta prieš perduodant pinigus.
Rimtas signalas yra atsisakymas pasirašyti dokumentą. Jei paskolos gavėjas sutinka paimti pinigus, bet nenori pasirašyti paskolos sutarties ar skolos raštelio, paskolos davėjas turėtų įvertinti, kodėl taip yra. Paprastas rašytinis dokumentas neturėtų būti problema, kai abi šalys supranta, kad pinigai turės būti grąžinti.
Neaiškios grąžinimo sąlygos taip pat didina riziką. Formuluotės „grąžinsiu, kai galėsiu“ arba „susitarsime vėliau“ nepadeda nei paskolos davėjui, nei paskolos gavėjui. Kuo didesnė suma ir kuo ilgesnis terminas, tuo svarbiau turėti aiškią datą, grąžinimo grafiką, pinigų perdavimo įrodymą ir rašytinę tvarką, kaip keičiamos sutarties sąlygos.
