Paskola yra platesnė sąvoka nei kreditas. Ji gali reikšti bet kokį susitarimą, kai vienas asmuo perduoda kitam pinigus ar kitus suvartojamus daiktus, o gavėjas įsipareigoja juos grąžinti. Kreditas kasdienėje ir finansinėje kalboje dažniausiai siejamas su banko, kredito unijos ar kitos kredito įstaigos suteikiamomis piniginėmis lėšomis. Vis dėlto kasdienėje kalboje žodžiai „kreditas“ ir „paskola“ dažnai vartojami kaip sinonimai, ypač kalbant apie skolinimąsi pinigais.
Kas yra paskola?
Paskola – tai susitarimas, kai paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui pinigus arba kitus suvartojamus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti tokią pačią pinigų sumą arba tokį patį kiekį tos pačios rūšies daiktų. Paprastai tariant, paskola atsiranda tada, kai kažkas ką nors paskolina su sąlyga, kad tai bus grąžinta.
Svarbu tai, kad paskolą gali suteikti ne tik bankas. Paskolos davėju gali būti privatus (fizinis) asmuo, pavyzdžiui, draugas ar šeimos narys, taip pat juridinis asmuo, įmonė ar finansų įstaiga. Dėl to paskolos sąvoka apima labai skirtingas situacijas: nuo paprasto susitarimo tarp dviejų žmonių (paskola iš privataus asmens) iki formaliai sudarytos sutarties su kredito įstaiga.
Paskola nebūtinai visada reiškia sudėtingą finansinį produktą. Ji gali būti be palūkanų, su palūkanomis, trumpalaikė, ilgalaikė, užtikrinta įkeitimu arba suteikta be papildomo užtikrinimo. Konkrečios teisės ir pareigos priklauso nuo susitarimo turinio, sutarties formos ir taikomų teisės normų.
Kas yra kreditas?
Kreditas dažniausiai reiškia banko, kredito unijos, vartojimo kredito davėjo ar kitos kredito įstaigos suteikiamas pinigines lėšas. Kredito gavėjas šias lėšas naudoja pagal sutartyje numatytas sąlygas ir įsipareigoja jas grąžinti per nustatytą terminą. Už naudojimąsi kreditu paprastai mokamos palūkanos, taip pat gali būti taikomi kiti sutartyje nurodyti mokesčiai.
Kredito sąvoka dažnai siejama su labiau formalizuotu skolinimu. Kredito davėjas paprastai vertina gavėjo galimybes grąžinti skolą, nustato kredito limitą, grąžinimo grafiką, palūkanų normą ir kitas sąlygas. Todėl žodis „kreditas“ dažnai vartojamas kalbant apie vartojimo kreditą, būsto kreditą, kredito liniją ar kredito kortelės limitą.
Pagrindiniai kredito ir paskolos skirtumai
| Kriterijus | Paskola | Kreditas |
|---|---|---|
| Sąvokos plotis | Platesnė sąvoka, apimanti įvairius skolinimo susitarimus. | Siauresnė sąvoka, dažniausiai siejama su finansų įstaigų teikiamomis lėšomis. |
| Kas gali suteikti | Fizinis asmuo, įmonė, bankas ar kita organizacija. | Dažniausiai bankas, kredito unija ar vartojimo kredito davėjas. |
| Objektas | Pinigai arba kiti suvartojami daiktai. | Dažniausiai piniginės lėšos. |
| Palūkanos | Gali būti su palūkanomis arba be jų, priklausomai nuo susitarimo. | Paprastai taikomos palūkanos ir kitos sutarties sąlygos. |
| Kasdienė vartosena | Dažnai vartojama bendrai kalbant apie skolinimąsi. | Dažnai vartojama kalbant apie bankų ar finansų bendrovių produktus. |
Kodėl kreditas ir paskola dažnai painiojami?
Šios sąvokos painiojamos todėl, kad kasdienėje kalboje jos dažnai apibūdina tą patį veiksmą – pinigų pasiskolinimą ir jų grąžinimą. Žmogus gali sakyti, kad „paėmė paskolą“, nors sutartyje produktas vadinamas vartojimo kreditu. Taip pat galima išgirsti terminus „vartojimo paskola“, „vartojimo kreditas“, „greitasis kreditas“ ar „kredito kortelė“, kurie visi susiję su skolinimusi, bet veikia skirtingai.
Praktikoje svarbiausia ne vien pavadinimas, o konkrečios sutarties sąlygos. Tas pats žodis skirtinguose kontekstuose gali reikšti skirtingą finansinį įsipareigojimą. Pavyzdžiui, vartojimo kreditas gali būti grąžinamas dalimis pagal grafiką, o kredito kortelės limitas gali būti naudojamas pakartotinai, kol laikomasi sutarties sąlygų. Todėl verta skaityti ne tik produkto pavadinimą, bet ir tai, kaip apskaičiuojamos palūkanos, kada reikia mokėti įmokas ir kokie mokesčiai gali būti taikomi.
Praktiniai pavyzdžiai
Jeigu draugas paskolina pinigų iki atlyginimo, tai yra paskola. Ji gali būti paremta žodiniu pasitikėjimu arba rašytiniu susitarimu. Tokiu atveju kredito sąvoka paprastai nevartojama, nes pinigus suteikia ne kredito įstaiga.
Jeigu bankas suteikia būsto finansavimą, kasdienėje kalboje tai dažnai vadinama būsto paskola. Tačiau finansų sektoriuje gali būti vartojamas ir kredito terminas, nes lėšas suteikia kredito įstaiga, o grąžinimas vyksta pagal sutartas sąlygas.
Jeigu finansų bendrovė suteikia vartojimo kreditą, žmogus gauna pinigų konkrečiam ar bendram vartojimo poreikiui ir įsipareigoja juos grąžinti su palūkanomis. Tokį produktą žmonės dažnai pavadina paskola, nors sutartyje gali būti vartojamas kredito terminas.
Kredito kortelės limitas taip pat yra kredito forma. Kortelės turėtojas gali naudotis suteiktu limitu, o panaudotą sumą turi grąžinti pagal sutartyje nustatytą tvarką. Tai skiriasi nuo įprastos paskolos, kai visa suma dažnai išmokama iš karto ir grąžinama pagal iš anksto numatytą grafiką.
Į ką svarbiau atkreipti dėmesį nei į pavadinimą?
Vertinant finansinį įsipareigojimą, pavadinimas nėra svarbiausias kriterijus. Daug svarbiau suprasti, kiek iš tikrųjų kainuos pasiskolinimas ir kokias pareigas prisiima gavėjas. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į palūkanų normą, BVKKMN, bendrą grąžintiną sumą, sutarties terminą, įmokų dydį ir jų mokėjimo tvarką.
Taip pat svarbu įvertinti papildomus mokesčius: sutarties sudarymo, administravimo, lėšų išmokėjimo, pavėluoto mokėjimo ar išankstinio grąžinimo sąlygas. Net jei du pasiūlymai vadinami panašiai, jų kaina ir rizika gali skirtis. Vienu atveju didesnę reikšmę gali turėti palūkanos, kitu – papildomi mokesčiai ar trumpas grąžinimo terminas.
Todėl kreditas ir paskola nėra visiškai tas pats, nors kasdienėje kalboje šie žodžiai dažnai sutampa. Paskola yra platesnis skolinimo susitarimas, o kreditas dažniausiai reiškia finansų įstaigos suteikiamas pinigines lėšas. Vartotojui praktiškai svarbiausia suprasti ne vien terminą, bet ir realias sutarties sąlygas, grąžinimo pareigą bei bendrą finansinę naštą.