Apsisaugoti nuo naujų vartojimo kreditų Lietuvoje galima įsirašius į Lietuvos banko administruojamą „STOP vartojimo kreditams“ sąrašą. Tai nemokama priemonė žmonėms, kurie nori apriboti galimybę skolintis arba sumažinti riziką, kad vartojimo kreditas būtų paimtas jų vardu. Ji aktuali, jei kyla impulsyvaus skolinimosi rizika, norima apsisaugoti nuo greitųjų kreditų ar laikinai sustabdyti galimybę gauti naujus vartojimo kreditus. Ši apsauga nepanaikina jau turimų skolų, tačiau padeda užkirsti kelią naujiems finansiniams įsipareigojimams.
Kas yra „STOP vartojimo kreditams“?
„STOP vartojimo kreditams“ yra sąrašas asmenų, kurie nepageidauja gauti vartojimo kreditų. Jį administruoja Lietuvos bankas. Įsirašęs į šį sąrašą žmogus aiškiai nurodo kredito davėjams, kad jam neturėtų būti suteikiami nauji vartojimo kreditai.
Ši priemonė dažniausiai svarbi dviem atvejais. Pirmasis – kai žmogus pats nori apsisaugoti nuo impulsyvaus skolinimosi. Pavyzdžiui, jei sudėtingesniu finansiniu laikotarpiu kyla noras imti greitąjį kreditą kasdienėms išlaidoms, nors aiškaus grąžinimo plano nėra. Tokiu atveju įsirašymas į sąrašą veikia kaip papildomas stabdis.
Antrasis atvejis – kai norima sumažinti riziką, kad kreditas būtų paimtas kito asmens vardu. Tai gali būti aktualu praradus dokumentus, patyrus duomenų nutekėjimą arba tiesiog norint papildomos apsaugos. Nors ši priemonė neišsprendžia visų tapatybės apsaugos klausimų, ji padeda sumažinti galimybę, kad asmens vardu būtų suteiktas vartojimo kreditas.
Kokio skolinimosi ši priemonė padeda išvengti?
Įrašius asmenį į „STOP vartojimo kreditams“ sąrašą, jam negali būti suteiktas naujas vartojimo kreditas. Kredito davėjai, prieš sudarydami vartojimo kredito sutartį, privalo patikrinti, ar asmuo nėra šiame sąraše. Šios apsaugos teisinis pagrindas nustatytas Vartojimo kredito įstatyme. Jei su į sąrašą įrašytu asmeniu vartojimo kredito sutartis vis dėlto sudaroma, ji laikoma negaliojančia.
Ši apsauga gali būti aktuali norint apriboti kelias skolinimosi formas:
- greituosius kreditus;
- vartojimo paskolas;
- kredito korteles;
- lizingo paslaugas, kai jos patenka į vartojimo kredito sritį;
- vartojimo kreditus per tarpusavio skolinimo platformas.
Svarbu suprasti, kad kalbama būtent apie vartojimo kreditus ir su jais susijusias paslaugas. Pavyzdžiui, vartojimo kreditas ir greitasis kreditas nėra visiškai atskiros finansavimo kategorijos – greitasis kreditas paprastai patenka į vartojimo kredito reguliavimo sritį. Jei kyla klausimas, ar konkreti paslauga patenka į vartojimo kredito sritį, reikėtų vertinti jos sąlygas ir pobūdį. Ne kiekvienas mokėjimo atidėjimas ar finansavimo paslauga automatiškai yra toks pats įsipareigojimas kaip vartojimo kreditas.
Kaip įsirašyti į sąrašą?
Norint įsirašyti į „STOP vartojimo kreditams“ sąrašą, reikia pateikti prašymą Lietuvos bankui. Tai galima padaryti keliais būdais: elektroniniu būdu, tiesiogiai Lietuvos banke arba registruotu laišku. Žmogus gali pasirinkti jam patogiausią būdą pagal tai, ar turi galimybę naudotis elektroninėmis tapatybės patvirtinimo priemonėmis, ar nori dokumentus pateikti fiziškai.
Prašyme nurodomas įrašymo į sąrašą laikotarpis. Tai gali būti laikinas sprendimas konkrečiam etapui arba ilgesnis apsisaugojimo laikotarpis, jei žmogus mato, kad skolinimosi impulsas gali kartotis. Pats įsirašymas yra nemokamas. Išsibraukimas iš sąrašo taip pat yra nemokamas, tačiau jį reikėtų vertinti atsakingai, ypač jei pirminė priežastis buvo noras sustabdyti impulsyvų skolinimąsi.
Praktiškai tai reiškia, kad žmogui nereikia derėtis su kiekvienu kredito davėju atskirai. Pakanka pateikti prašymą dėl įrašymo į sąrašą, o vartojimo kredito davėjai, gavę naują paraišką, turi įvertinti, ar asmuo nėra įtrauktas į šį sąrašą.
Ar įsirašymas paveikia kredito istoriją?
Įsirašymas į „STOP vartojimo kreditams“ sąrašą neturėtų būti pristatomas kaip neigiama kredito istorijos žyma. Tai nėra tas pats, kas vėlavimas mokėti įmokas, nepadengta skola ar sutarties nevykdymas. Tai savanoriška prevencinė priemonė, kuria žmogus apriboja galimybę gauti naujus vartojimo kreditus.
Kredito davėjams šiuo atveju svarbiausia patikrinti, ar asmuo konkrečiu metu yra sąraše. Jei asmuo įtrauktas į sąrašą, naujas vartojimo kreditas neturėtų būti suteikiamas. Tai nereiškia, kad žmogus automatiškai laikomas nepatikimu ar turinčiu blogą kredito istoriją.
Kartu verta atskirti dvi skirtingas temas. Kredito istorija paprastai siejama su tuo, kaip žmogus vykdė ar vykdo turimus finansinius įsipareigojimus. „STOP vartojimo kreditams“ sąrašas pirmiausia rodo dabartinį asmens pasirinkimą negauti naujų vartojimo kreditų.
Ko ši apsauga neišsprendžia?
„STOP vartojimo kreditams“ yra naudinga priemonė, tačiau jos paskirtis yra konkreti. Ji pirmiausia saugo nuo naujų vartojimo kreditų, bet nesutvarko jau atsiradusių finansinių įsipareigojimų. Todėl svarbu žinoti jos ribas ir nesitikėti, kad vien įsirašymas į sąrašą išspręs visas pinigų problemas.
Ši priemonė:
- nepanaikina jau turimų paskolų ar skolų;
- neuždaro jau sudarytų sutarčių;
- nesustabdo pareigos mokėti įmokas pagal galiojančius įsipareigojimus;
- nepakeičia biudžeto valdymo;
- nėra universalus sprendimas visoms finansinėms problemoms;
- pirmiausia padeda išvengti naujų vartojimo kreditų.
Pavyzdžiui, jei žmogus jau turi kredito kortelės skolą, lizingo sutartį ar vartojimo paskolą, įsirašymas į sąrašą šių įsipareigojimų nepanaikins. Įmokos, palūkanos, sutarties sąlygos ir kiti įsipareigojimai toliau galios pagal jau sudarytas sutartis. Tačiau sąrašas gali padėti nepadidinti problemos naujais kreditais.
Taip pat svarbu suprasti, kad ši priemonė nepakeičia kasdienio pinigų planavimo. Jei mėnesio išlaidos nuolat viršija pajamas, vien techninis skolinimosi apribojimas gali sumažinti riziką, bet nepašalins pačios priežasties. Tokiu atveju reikėtų atskirai įsivertinti būtinas išlaidas, turimus mokėjimus ir realias galimybes mažinti finansinį spaudimą.
Ką daryti, jei jau turite paskolų ar vėluojate mokėti?
Apsauga nuo naujų kreditų ir jau turimų skolų tvarkymas yra skirtingi dalykai. „STOP vartojimo kreditams“ padeda atsakyti į klausimą, kaip nebegauti vartojimo kreditų ateityje, tačiau ji nesprendžia situacijos, kai paskolos jau paimtos, o įmokos tampa per didelė našta. Tokiu atveju reikėtų atskirai įvertinti, ką daryti, jei sunku grąžinti paskolą, ir kuo anksčiau pradėti spręsti jau turimų įsipareigojimų problemą.
Jei jau turite paskolų, kredito kortelės skolą, lizingo įsipareigojimų ar vėluojate mokėti, pirmiausia reikėtų raštu kreiptis į kredito davėją. Rašytinis kreipimasis padeda aiškiai užfiksuoti situaciją: kokių sunkumų kilo, kokios įmokos šiuo metu nebeįmanoma sumokėti, kokio sprendimo prašoma. Kredito davėjas gali vertinti konkrečią situaciją ir galimus sprendimus pagal sutartį, teisės aktus bei atsakingo skolinimo principus. Jei turite kelis brangius įsipareigojimus ir dar nevėluojate jų vykdyti, viena iš vertinamų galimybių gali būti paskolų refinansavimas, tačiau verta lyginti ne tik naują mėnesio įmoką, bet ir bendrą kredito kainą, terminą bei visus mokesčius.
Lietuvos bankas taip pat pateikia informaciją žmonėms, kurie jau turi vartojimo paskolą. Tokia informacija gali padėti geriau suprasti savo teises, pareigas ir galimus veiksmus, kai paskola jau yra paimta. Svarbiausia neatidėlioti kreipimosi iki tada, kai įsiskolinimas tampa dar sunkiau valdomas.
Jei finansinė padėtis sudėtinga, verta atskirai susirašyti visus turimus įsipareigojimus: kam mokama, kokia mėnesio įmoka, ar yra vėlavimų, kokios sutartys aktyvios. Jei nėra aišku, kokių įsipareigojimų turite, pirmiausia verta pasitikrinti, kam ir kiek esate skolingi. Tai padeda matyti visą finansinį vaizdą ir kalbėtis su kredito davėjais konkrečiai, o ne remiantis vien nerimu.
Kaip sumažinti poreikį skolintis ateityje?
Norint apsisaugoti nuo greitųjų kreditų ar kitų vartojimo paskolų, vien draudimo skolintis kartais nepakanka. Reikia sumažinti situacijų, kai kreditas atrodo vienintelė išeitis. Tam gali padėti keli paprasti veiksmai.
- Atskirti būtinų išlaidų pinigus. Nuomai, komunaliniams mokesčiams, maistui, vaistams ar transportui skirtas lėšas verta laikyti atskirai nuo pinigų kasdieniams nebūtiniems pirkiniams.
- Susikurti bent mažą rezervą netikėtoms išlaidoms. Net nedidelė suma gali sumažinti poreikį skolintis dėl smulkios, bet skubios problemos.
- Peržiūrėti pasikartojančius mokėjimus. Prenumeratos, automatiniai nurašymai ir retai naudojamos paslaugos kartais nepastebimai mažina mėnesio biudžetą.
- Vengti skolinimosi vartojimui be aiškaus grąžinimo plano. Jei nėra aišku, iš kokių pajamų ir kada bus grąžinta, vartojimo kreditas gali tik atidėti problemą.
- Nenaudoti kredito kortelės kaip papildomų pajamų. Kredito kortelė nėra atlyginimo priedas, todėl ją naudojant kasdienėms išlaidoms lengva nepastebėti augančios skolos.
- Pasikalbėti su patikimu žmogumi, jei skolinimosi impulsas kartojasi. Kartais trumpas pokalbis prieš priimant sprendimą padeda sustoti ir įvertinti pasekmes ramiau.
Šie veiksmai nėra greitas visų problemų sprendimas, tačiau jie padeda sumažinti spaudimą skolintis dėl kasdienių ar impulsyvių pirkinių. Kartu su „STOP vartojimo kreditams“ sąrašu jie gali tapti praktiška apsauga nuo naujų įsipareigojimų.
Kada verta pasinaudoti „STOP vartojimo kreditams“?
„STOP vartojimo kreditams“ verta svarstyti tada, kai norisi aiškios ir oficialios ribos naujam skolinimuisi. Tai gali būti laikinas sprendimas, kol stabilizuojama finansinė padėtis, arba ilgesnė apsauga, jei žmogus žino, kad skolinimosi impulsas kartojasi.
Ši priemonė ypač aktuali, jei:
- dažnai kyla impulsas skolintis, nors aiškaus grąžinimo plano nėra;
- norima apsisaugoti nuo greitųjų kreditų;
- yra baimė, kad kreditas gali būti paimtas asmens vardu;
- žmogus nori laikinai ar ilgesniam laikui apriboti skolinimąsi;
- šeimoje matoma nevaldomo skolinimosi rizika;
- norima sustabdyti naujų vartojimo kreditų galimybę, kol tvarkomos jau turimos skolos.
Sprendimas įsirašyti į sąrašą neturi būti vertinamas kaip nesėkmė. Tai gali būti sąmoningas būdas apsaugoti save, šeimos biudžetą ir savo vardu prisiimamus finansinius įsipareigojimus. Jei svarbiausias klausimas yra, kaip apsisaugoti nuo skolinimosi Lietuvoje, „STOP vartojimo kreditams“ yra viena konkrečiausių priemonių, nes ji tiesiogiai apriboja naujų vartojimo kreditų suteikimą.
