Lietuvos antstoliai 2025 m. kreditoriams sugrąžino rekordinę 326,6 mln. eurų sumą, tačiau atskirų sugrąžintų skolų buvo mažiau nei prieš metus. Sugrąžinta suma buvo 2 % didesnė nei 2024 m., bet sugrąžintų skolų skaičius sumažėjo nuo 142,1 iki 130,4 tūkst., arba apie 8,2 %. Tuo pačiu bendras neįvykdytų reikalavimų fondas metų pabaigoje viršijo 5,3 mlrd. eurų.
Naujausi pilnų metų antstolių veiklos duomenys yra 2025 m., o 2026 m. situaciją papildomai keičia nuo liepos įsigaliojusi nauja skolų valstybei administravimo tvarka. Nuo 2026 m. liepos 1 d. daugumą prievolių valstybei pirmiausia administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl 2026 m. antstolių sistemoje prasidėjo pereinamasis laikotarpis. Vis dėlto 2026 m. liepos 13 d. dar nėra pakankamai duomenų patikimai įvertinti, kaip ši reforma paveiks išieškojimo rezultatus.
Antstolių sistema Lietuvoje: pagrindiniai skaičiai
| Rodiklis | Reikšmė | Duomenų data | Ką rodiklis reiškia |
|---|---|---|---|
| Antstolių skaičius | 105 | 2026-06-11 | Lietuvoje veiklą vykdę antstoliai |
| Antstolių kontoros | 92 | 2026-06-11 | Pagrindinės antstolių veiklos vietos |
| Kontorų skyriai | 6 | 2026-06-11 | Papildomi kontorų padaliniai |
| Vykdyti procesai | apie 1,55 mln. | 2025 m. vidurys | Įvairiais laikotarpiais pradėti ir tuo metu vykdyti procesai |
| Sugrąžinta kreditoriams | 326,6 mln. Eur | 2025 m. | Per metus faktiškai sugrąžinta suma |
| Neįvykdytų reikalavimų fondas | daugiau kaip 5,3 mlrd. Eur | 2025 m. pabaiga | Tuo metu dar neįvykdytų reikalavimų suma |
| Gyventojai su vykdomaisiais dokumentais | apie 222 000 | 2025 m. rugsėjo pabaiga | Unikalių gyventojų skaičius, o ne skolų atvejų skaičius |
Teisingumo ministerijos 2026 m. birželio 11 d. duomenimis, Lietuvoje dirbo 105 antstoliai, veikė 92 antstolių kontoros ir 6 kontorų skyriai. Šių rodiklių nereikėtų sudėti į vieną bendrą įstaigų skaičių: antstolis yra profesinę veiklą vykdantis asmuo, o kontora ir jos skyrius – veiklos vieta.
Antstolių informacinės sistemos 2025 m. pirmo pusmesčio duomenimis, 2025 m. viduryje kontorose buvo vykdoma apie 1,55 mln. procesų. Iš jų apie 768 000 buvo susiję su valstybės institucijų reikalavimais, o apie 791 300 – su privačių asmenų ir įmonių reikalavimais. Apskaičiavus pagal paskelbtus duomenis, valstybės institucijų reikalavimai sudarė beveik lygias dalis.
Svarbu, kad šie skaičiai apibūdina skirtingus dalykus. 1,559 mln. procesų yra tuo metu vykdytų, skirtingais metais pradėtų procesų fondas. Tai nėra nei per 2025 m. pradėtų naujų bylų skaičius, nei unikalių skolininkų skaičius, nei per vienus metus užbaigtų procesų kiekis. Vienas žmogus arba įmonė gali turėti daugiau nei vieną vykdomąjį dokumentą ir daugiau nei vieną procesą.
Išieškoma daugiau eurų, bet mažiau atskirų skolų
| Metai | Kreditoriams sugrąžinta suma | Pokytis nuo ankstesnių metų |
|---|---|---|
| 2021 | 166,3 mln. Eur | – |
| 2022 | 225,3 mln. Eur | +35,5 % |
| 2023 | 280,3 mln. Eur | +24,4 % |
| 2024 | 320,3 mln. Eur | +14,3 % |
| 2025 | 326,6 mln. Eur | +2,0 % |
Lietuvos antstolių rūmų ir Antstolių informacinės sistemos viešai skelbti metiniai duomenys rodo aiškų piniginės sumos augimą. 2021 m. kreditoriams buvo sugrąžinta 166,3 mln. eurų, o 2025 m. – 326,6 mln. eurų. Apskaičiavus pagal paskelbtus duomenis, metinė sugrąžinta suma padidėjo 160,3 mln. eurų, arba apie 96,4 %.
Tačiau augimo tempas per nagrinėjamą laikotarpį nuosekliai lėtėjo. 2022 m. metinis padidėjimas siekė 35,5 %, 2023 m. – 24,4 %, 2024 m. – 14,3 %, o 2025 m. – tik apie 2 %. Tai reiškia, kad 2025 m. piniginis rezultatas dar augo, bet jau gerokai lėčiau nei ankstesniais metais.
Dar svarbiau atskirti pinigų sumą nuo sugrąžintų skolų skaičiaus. Antstolių informacinės sistemos 2025 m. rezultatų apžvalgoje nurodoma, kad 2024 m. buvo sugrąžinta apie 142 100 atskirų skolų, o 2025 m. – apie 130 400. Tai yra maždaug 11 700 skolų mažiau, arba apie 8,2 % sumažėjimas.
Aritmetiškai tai sudaro kitokį vaizdą vienai sugrąžintai skolai. 2024 m. 320,3 mln. eurų suma, padalinta iš 142 100 skolų, sudarė apie 2 254 eurus vienai sugrąžintai skolai. 2025 m. 326,6 mln. eurų, padalinti iš 130 400 skolų, sudarė apie 2 505 eurus. Apskaičiavus pagal paskelbtus duomenis, aritmetinis vidurkis padidėjo apie 251 euru, arba apie 11,1 %.
Šis vidurkis neparodo medianos ir neatskleidžia, kokio dydžio skola buvo tipiška. Jis tik leidžia kelti prielaidą, kad 2025 m. bendrą piniginį rezultatą palaikė didesnė vidutinė vieno užbaigto išieškojimo vertė, nors atskirų sugrąžintų skolų buvo mažiau. Todėl didėjanti išieškota pinigų suma nerodo, kad išsprendžiama daugiau skolų.
Naujų procesų mažėjo, bet bendras skolų likutis augo
Antstolių informacinės sistemos 2025 m. rezultatų duomenimis, per 2025 m. buvo pradėta apie 248 500 naujų vykdymo procesų. Bendra šių naujų reikalavimų vertė siekė apie 721,7 mln. eurų. Palyginti su 2024 m., naujų procesų skaičius sumažėjo apie 8 %, o jų piniginė vertė – apie 14 %.
Šių skaičių negalima tiesiogiai lyginti su 1,559 mln. vykdytų procesų fondu. 248,5 tūkst. yra per vienus metus pradėti nauji procesai. 1,559 mln. yra įvairiais laikotarpiais pradėtų ir 2025 m. viduryje dar vykdytų procesų visuma. Tai skirtingi pjūviai: vienas rodo naują srautą, kitas – sukauptą vykdymo apimtį.
Nors naujų procesų ir jų vertės 2025 m. buvo mažiau, bendra neįvykdytų kreditorių reikalavimų suma metų pabaigoje viršijo 5,3 mlrd. eurų. Ji buvo apie 6 % didesnė nei 2024 m. pabaigoje. Iš šių skaičių galima spręsti, kad naujų skolų sumažėjimo neužteko bendram likučiui sumažinti.
Tai nereiškia, kad galima nurodyti vieną kategorišką priežastį. Bendram likučiui įtakos gali turėti senų skolų išieškojimo trukmė, skolininkų mokumas, reikalavimų dydis, taikomi išieškojimo ribojimai ir naujai atsirandančių prievolių struktūra. Tačiau agreguoti duomenys neleidžia nustatyti, kiek tiksliai kiekvienas iš šių veiksnių prisidėjo prie likučio augimo.
Taip pat būtų klaidinanti skaičiuoti, per kiek metų būtų išieškotas 5,3 mlrd. eurų likutis, tiesiog padalijant jį iš 326,6 mln. eurų metinės sugrąžintos sumos. 326,6 mln. eurų yra per metus sugrąžintas pinigų srautas, o 5,3 mlrd. eurų – konkrečiu momentu buvęs reikalavimų likutis. Jų santykis nėra išieškojimo sėkmės rodiklis.
Kiek skolų yra sukaupę Lietuvos gyventojai
Lietuvos antstolių rūmų skelbtame 2025 m. gyventojų pradelstų skolų žemėlapyje nurodoma, kad 2025 m. rugsėjo pabaigoje gyventojų pradelstų skolų suma siekė apie 3,659 mlrd. eurų. Tuo pačiu buvo apie 1,198 mln. atskirų gyventojų skolų atvejų ir apie 222 000 gyventojų, turėjusių vykdomųjų dokumentų.
Apskaičiavus pagal paskelbtus duomenis, 1,198 mln. skolų atvejų, padalinti iš 222 000 gyventojų, sudaro apie 5,4 skolos atvejo vienam gyventojui, turėjusiam vykdomųjų dokumentų. Tai aritmetinis santykis, o ne tipinio skolininko rodiklis. Duomenys neatskleidžia medianos, todėl negalima teigti, kad dauguma skolininkų turėjo būtent po penkias skolas.
Šioje vietoje svarbūs keli apibrėžimai. Unikalus skolininkas yra konkretus žmogus, kuris gali turėti vieną arba daugiau prievolių. Atskiras skolos atvejis reiškia konkrečią pradelstą prievolę. Vykdomasis dokumentas yra pagrindas pradėti priverstinį išieškojimą, o vykdymo procesas – pagal tokį pagrindą vykdomas išieškojimo veiksmas. Praktiniu lygmeniu asmeniui pirmiausia svarbu sužinoti, kam ir kiek jis yra skolingas.
Todėl tiksliau sakyti, kad apie 222 tūkst. gyventojų teko maždaug 1,198 mln. skolų atvejų. Tai rodo, kad vienam skolininkui gali tekti daugiau nei vienas įsiskolinimas, tačiau neleidžia nustatyti, kaip šios skolos pasiskirstė tarp atskirų žmonių.
3,659 mlrd. eurų gyventojų pradelstų skolų rodiklis ir daugiau kaip 5,3 mlrd. eurų neįvykdytų kreditorių reikalavimų fondas nėra prieštaraujantys skaičiai. Skiriasi jų apimtis ir data. 3,659 mlrd. eurų rodiklis apima gyventojų pradelstas skolas 2025 m. rugsėjo pabaigoje. 5,3 mlrd. eurų rodiklis apima platesnį neįvykdytų kreditorių reikalavimų fondą 2025 m. pabaigoje ir gali apimti ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų prievoles.
Kodėl mažos skolos tampa didele sistemine problema
Gyventojų skolų žemėlapio duomenimis, apie 58 % visų gyventojų pradelstų skolų atvejų 2025 m. sudarė skolos iki 300 eurų. Tarp 2025 m. naujai pateiktų reikalavimų tokios skolos sudarė apie 54 %. Šie procentai apibūdina atvejų skaičių, o ne eurais išreikštą skolų vertę.
Iš šių skaičių galima spręsti, kad daugumą atskirų skolų atvejų sudaro palyginti nedidelės prievolės. Tačiau tai neįrodo, kad mažos skolos sudaro didžiąją piniginės skolų sumos dalį. Didžioji eurais išreikštos sumos dalis gali būti susijusi su didesnės vertės reikalavimais, bet pateikti duomenys neleidžia tiksliai paskirstyti bendros sumos pagal skolos dydį.
Didelę naujų procesų dalį sudarė administracinės baudos. 2025 m. antstoliams buvo pateikta apie 115 000 reikalavimų dėl administracinių baudų. Visų 2025 m. pradėtų naujų procesų buvo apie 248 500. Apskaičiavus pagal paskelbtus duomenis, administracinių baudų reikalavimai sudarė apie 46,3 % visų 2025 m. pradėtų naujų procesų.
Tai leidžia kelti prielaidą, kad sistemos darbo krūvį kuria ne tik stambios skolos, bet ir didelis mažų bei pasikartojančių prievolių skaičius. Prie dažnesnių prievolių grupių galima priskirti administracines baudas, komunalinių paslaugų skolas, ryšio paslaugų skolas, vartojimo kreditus, išlaikymo, įskaitant alimentus, prievoles ir kitus teismo ar institucijų patvirtintus piniginius reikalavimus. Kai problema susijusi būtent su paskolos įmokomis, aktualus atskiras klausimas – ką daryti, jei sunku grąžinti paskolą.
Regioninis skolų žemėlapis: skirtumas siekia kelis kartus
2025 m. gyventojų pradelstų skolų žemėlapio duomenys rodo, kad skolų atvejų intensyvumas tarp Lietuvos savivaldybių skyrėsi maždaug 3–4 kartus. Tai reiškia, kad nacionalinis vidurkis paslepia reikšmingus regioninius skirtumus. Vienose teritorijose skolų atvejų skaičius vienam gyventojui buvo gerokai didesnis nei kitose.
Didesnis skolų atvejų skaičius vienam gyventojui buvo pastebimas dalyje periferinių ir pasienio savivaldybių, mažesnis – ekonominiuose centruose ir dalyje kurortinių savivaldybių. Neturint originalios savivaldybių lentelės, tiksliai nurodyti konkrečių savivaldybių skaičių ar sudaryti reitingo nereikėtų.
Skolų atvejų skaičius tūkstančiui gyventojų nėra tas pats, kas vidutinė vienos skolos suma. Savivaldybė gali turėti daug mažų skolų atvejų arba mažiau, bet didesnės vertės prievolių. Regioninius skirtumus galėtų padėti aiškinti užimtumo, pajamų, migracijos, paslaugų vartojimo ar finansinio elgesio duomenys, tačiau vien skolų žemėlapio skaičiai neįrodo nė vienos konkrečios priežasties.
Kas pasikeitė skolininkams nuo 2024 metų
Mažesnės išskaitos iš darbo užmokesčio
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2024 m. liepos 1 d. daugumai įprastų skolų taikomos mažesnės išskaitos iš darbo užmokesčio. Iš pajamų dalies iki vienos minimalios mėnesinės algos taikoma 10 % išskaita, iš pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, – 30 %, o iš pajamų dalies, viršijančios dvi MMA, – 50 %.
Tai yra bendroji tvarka. Atskiroms prievolėms, pavyzdžiui, išlaikymo išmokoms ar žalai atlyginti, gali būti taikomos išimtys. Mažesnė išskaita skolininkui palieka daugiau pajamų kasdienėms išlaidoms, tačiau mechaniškai gali ilginti skolos grąžinimo laiką, jeigu kitos sąlygos nesikeičia.
Svarstantiems apie tokių problemų sprendimą paskolos pagalba, plačiau apie galimas tokių pasirinkimų pasekmes ir praktinius veiksmus tokioje situacijoje galima skaityti tekste apie tai, ką daryti dėl paskolos turint antstolių.
Šešių mėnesių išskaitų sustabdymas įsidarbinus
Nuo 2024 m. gruodžio nustatytas sąlygas atitinkantis ilgalaikis bedarbis, įsidarbinęs pagal darbo sutartį, gali prašyti šešiems mėnesiams sustabdyti išskaitas iš darbo užmokesčio. Šia priemone galima pasinaudoti iki dviejų kartų per penkerius metus.
Ši priemonė nėra skolos nurašymas. Skola ir toliau egzistuoja, tik tam tikrą laikotarpį gali būti sustabdomos išskaitos iš darbo užmokesčio. Priemonės tikslas – paskatinti žmogų grįžti į oficialią darbo rinką ir suteikti laikotarpį finansinei padėčiai stabilizuoti. Todėl jos nereikėtų vadinti visiems skolininkams automatiškai suteikiamomis skolų atostogomis.
Šios priemonės taip pat nereikėtų painioti su paskolos įmokų atidėjimu. Dėl paskolos įmokų atidėjimo arba mokėjimo grafiko pakeitimo skolininkas atskirai tariasi su kredito davėju, o antstolio atliekamų išskaitų sustabdymas taikomas pagal kitą teisinį pagrindą ir nustatytas sąlygas.
VMI „vienas langelis“ nuo 2026 m. liepos
Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijoje apie nuo 2026 m. liepos 1 d. taikomą tvarką nurodoma, kad pradėjo veikti naujas prievolių valstybei administravimo modelis. Pagal jį daugumą prievolių valstybei pirmiausia administruoja VMI, o informaciją apie tokias prievoles gyventojas gali matyti sistemoje „Mano VMI“.
VMI paprastai iki 180 dienų pati bando išieškoti skolą, pirmiausia naudodama turimas administracines ir piniginių lėšų išieškojimo priemones. Jeigu skolos išieškoti nepavyksta, reikalavimas gali būti perduodamas antstoliui. Teisės aktuose numatytais atvejais perdavimas antstoliui gali įvykti ir anksčiau.
Ši reforma nereiškia, kad antstoliai nuo 2026 m. liepos nebeišieško skolų valstybei. Ji taip pat nereiškia, kad visos valstybinės skolos visada 180 dienų lieka VMI. 2026 m. liepos 13 d. dar nėra pakankamai duomenų įvertinti, ar naujas modelis sumažins antstoliams perduodamų reikalavimų skaičių ir kaip paveiks bendrus išieškojimo rezultatus.
Naujų vykdymo išlaidų dydžių taikymas atidėtas iki 2027 metų
2026 m. liepos 8 d. Vyriausybė patvirtino Vykdymo išlaidų dydžių nustatymo metodiką, kurioje apibrėžtos ekonominiais skaičiavimais pagrįstos išlaidų nustatymo taisyklės ir skaičiavimams naudojami duomenys. Tačiau metodikos patvirtinimas dar nereiškia, kad pradėti taikyti nauji antstolių įkainiai.
Patys nauji vykdymo išlaidų dydžiai, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarka turi būti patvirtinti iki 2027 m. rugpjūčio 31 d. ir įsigalioti 2027 m. rugsėjo 1 d. Todėl vertinant 2026 m. situaciją svarbu atskirti jau patvirtintą skaičiavimo metodiką nuo dar neįsigaliojusių konkrečių dydžių.
Ką statistika rodo ir ko iš jos negalima nustatyti
2021–2025 m. kreditoriams sugrąžinama metinė suma beveik padvigubėjo: ji padidėjo nuo 166,3 iki 326,6 mln. eurų. Apskaičiavus pagal paskelbtus duomenis, augimas sudarė apie 96,4 %. Tačiau 2025 m. piniginės sumos augimas beveik sustojo, nes metinis padidėjimas siekė tik apie 2 %.
Tuo pačiu atskirų sugrąžintų skolų skaičius 2025 m. sumažėjo, o bendras neįvykdytų reikalavimų fondas išaugo ir metų pabaigoje viršijo 5,3 mlrd. eurų. Šie rodikliai rodo ne vieną paprastą kryptį, o įtampą tarp sugrąžinamų pinigų srauto, užbaigiamų skolų skaičiaus ir sukaupto reikalavimų likučio.
Gyventojų duomenys papildo šį vaizdą. Apie 222 tūkst. gyventojų teko maždaug 1,198 mln. skolų atvejų, todėl vienam skolininkui dažnai tenka daugiau nei vienas skolos atvejis. Daugumą gyventojų skolų atvejų sudarė skolos iki 300 eurų, tačiau tai apibūdina atvejų skaičių, o ne bendrą piniginę jų vertę.
Agreguoti duomenys neatsako į kelis svarbius klausimus. Iš jų negalima nustatyti, kiek laiko vidutiniškai trunka vienos skolos išieškojimas, kokia yra skolų dydžio mediana, kokia dalis procesų užbaigiama visiškai ir kiek skolų pripažįstama beviltiškomis. Taip pat negalima tiksliai pasakyti, kaip rezultatus paveikė kiekvienas atskiras teisės aktų pakeitimas.
Lietuvos antstolių rūmų komentarai apie tai, kad išieškojimo rezultatams galėjo pakenkti mažesnės išskaitos ar išskaitų sustabdymas, turėtų būti vertinami kaip profesinės organizacijos pozicija. Priežastiniam ryšiui patikimai nustatyti reikėtų papildomų duomenų apie skolų amžių, skolininkų pajamas, užimtumo pokyčius, skolų rūšis, išieškojimo trukmę ir reformomis pasinaudojusių bei nepasinaudojusių asmenų rezultatus.
2026 m. VMI „vieno langelio“ modelio poveikį taip pat dar per anksti vertinti. Liepos 13 d. galima apibūdinti tik naujos tvarkos logiką: dalis prievolių valstybei pirmiausia administruojama VMI, o antstoliui perduodama vėliau arba teisės aktuose numatytais atvejais anksčiau. Ar tai sumažins antstolių procesų skaičių, pakeis išieškojimo greitį ar turės įtakos bendram skolų likučiui, parodys tik vėlesni pilnų metų duomenys.
