Pagrindinės lizingo ir nuomos formos, su kuriomis dažniausiai susiduria vartotojai bei įmonės, yra finansinis lizingas ir veiklos nuoma. Rinkoje taip pat siūlomas lizingas su likutine verte bei grįžtamasis, arba atgalinis, lizingas. Tačiau finansų įstaigos produktus gali grupuoti ir vadinti skirtingai. Pavyzdžiui, lizingas su likutine verte kartais pateikiamas kaip atskira lizingo rūšis, nors pagal finansavimo logiką gali būti finansinio lizingo variantas. Todėl svarbu vertinti ne vien produkto pavadinimą, bet ir konkrečias lizingo sutarties sąlygas.
Kokios yra pagrindinės lizingo rūšys?
Lizingą galima klasifikuoti įvairiais teoriniais būdais, tačiau žmogui, ketinančiam rinktis automobilių lizingą, finansuoti įrangą ar kitą turtą, praktiškai svarbiausia suprasti keturias dažniausiai sutinkamas formas ir jų finansavimo logiką.
Finansinis lizingas arba išperkamoji nuoma
Finansinis lizingas – tai finansavimo forma, kurios pagrindinis tikslas paprastai yra ilgainiui įsigyti konkretų turtą. Lizingo bendrovė finansuoja, pavyzdžiui, automobilio ar įrangos įsigijimą, o lizingo gavėjas per sutarties terminą moka sutartas periodines įmokas ir palūkanas.
Sutarties galiojimo metu teisinis turto savininkas paprastai yra lizingo davėjas, nors turtu naudojasi klientas. Įvykdžius sutartyje nustatytas sąlygas ir padengus numatytas sumas, nuosavybė paprastai pereina klientui. Konkretus nuosavybės perėjimo momentas priklauso nuo lizingo sutarties.
Terminai finansinis lizingas, finansinė nuoma ir išperkamoji nuoma praktikoje dažnai vartojami apibūdinti labai panašiai finansavimo logikai: klientas naudojasi turtu ir palaipsniui jį išperka. Vartotojams svarbus ir teisinis kontekstas: Lietuvos bankas nurodo, kad išperkamoji nuoma (lizingas) priskiriama vartojimo paskoloms. Vis dėlto konkretaus produkto teisinės ir finansinės sąlygos gali skirtis, todėl vien pavadinimo nepakanka. Atskirai reikėtų vertinti ir pirkimą išsimokėtinai, kai konkrečios prekės ar paslaugos kaina pagal sutartį sumokama dalimis.
Veiklos nuoma
Veiklos nuomos esmė – pirmiausia naudojimasis turtu nustatytą laiką, o ne būtinas jo įsigijimas. Klientas moka periodines įmokas už galimybę naudotis automobiliu, įranga ar kitu turtu, o sutarties pabaigoje turtas paprastai grąžinamas jo savininkui arba finansuotojui.
Pagal konkrečią sutartį gali būti numatyta ir galimybė turtą išpirkti, tačiau tai nėra universali visų veiklos nuomos sutarčių savybė. Šis modelis ypač dažnai sutinkamas automobilių ir verslo finansavimo srityje, kai turtą norima naudoti tam tikrą laiką ir vėliau pakeisti naujesniu.
Pagrindinis skirtumas paprastas: finansinis lizingas pirmiausia orientuotas į turto įsigijimą, o veiklos nuoma – į jo naudojimą. Veiklos nuoma kartais vadinama ir operatyviniu lizingu, nors konkrečių finansuotojų vartojama terminija gali skirtis.
Lizingas su likutine verte
Likutinė vertė – tai sutartyje nustatyta turto vertės dalis, kuri nėra padengiama įprastomis periodinėmis įmokomis per pagrindinį sutarties laikotarpį. Kitaip tariant, dalis automobilio ar kito turto kainos paliekama sutarties pabaigai.
Dėl šios priežasties lizingas su likutine verte gali turėti mažesnę mėnesinę įmoką nei analogiškas finansavimas, kuriame visa finansuojama suma būtų išdėstyta per periodines įmokas. Mažesnė įmoka nereiškia, kad likusi turto vertė išnyksta – sutarties pabaigoje lieka didesnė paskutinė suma arba taikomas kitas sutartyje numatytas jos padengimo mechanizmas.
Svarbu, kad lizingas su likutine verte nėra automatiškai tas pats, kas veiklos nuoma. Likutinė vertė apibūdina įmokų ir turto vertės paskirstymo mechanizmą, o finansinį lizingą nuo veiklos nuomos pirmiausia skiria sutarties tikslas, turto grąžinimo bei išpirkimo sąlygos ir tai, kas numatyta sutarties pabaigoje.
Grįžtamasis arba atgalinis lizingas
Grįžtamasis lizingas, dar vadinamas atgaliniu lizingu, veikia kitaip nei įprastas naujo turto finansavimas. Turto savininkas parduoda jau turimą automobilį, įrangą ar kitą tinkamą turtą finansuotojui ir tuo pačiu susitaria toliau juo naudotis pagal lizingo sutartį.
Toks modelis dažniau aktualus verslui, kai dalis įmonės lėšų yra susieta su jau turimu turtu. Pardavus jį lizingo bendrovei galima atlaisvinti dalį turte esančio kapitalo ir kartu neprarasti galimybės turtu naudotis. AVNT atgalinės finansinės nuomos ekonominę prasmę prilygina finansavimui už užstatą. Finansinės, apskaitos ir mokestinės tokio sandorio pasekmės priklauso nuo konkrečios situacijos ir taikomų taisyklių.
Finansinis lizingas ir veiklos nuoma: kuo jie skiriasi?
Šios dvi lizingo rūšys dažniausiai painiojamos, nes abiem atvejais klientas naudojasi turtu ir moka periodines įmokas. Esminis skirtumas atsiskleidžia vertinant finansavimo tikslą ir tai, kas numatyta sutarties pabaigoje.
| Kriterijus | Finansinis lizingas | Veiklos nuoma |
|---|---|---|
| Pagrindinis tikslas | Finansuoti turto įsigijimą | Naudotis turtu nustatytą laiką |
| Kas nutinka turtui sutarties pabaigoje | Įvykdžius sutarties sąlygas, turtas paprastai pereina klientui | Turtas paprastai grąžinamas; kitos galimybės priklauso nuo sutarties |
| Nuosavybės įgijimas | Paprastai numatytas įvykdžius išpirkimo sąlygas | Nėra būtinas; išpirkimo galimybė gali būti numatyta konkrečioje sutartyje |
| Periodinių įmokų logika | Įmokomis palaipsniui dengiama finansuojamo turto vertė ir kitos sutartos sumos | Įmokos siejamos su naudojimusi turtu sutarties laikotarpiu ir konkrečiu finansavimo modeliu |
| Likutinės vertės vaidmuo | Gali būti nustatyta, jei tai numato produktas ar sutartis | Gali būti svarbi apskaičiuojant finansavimo sąlygas ir turto vertę termino pabaigoje |
| Turto grąžinimas | Paprastai nėra pagrindinis sutarties pabaigos scenarijus | Dažniausiai numatomas turto grąžinimas |
| Kam dažniausiai aktualu | Norintiems ilgainiui tapti turto savininkais | Norintiems naudoti turtą ribotą laiką ir nebūtinai jį įsigyti |
Patogiausias mentalinis modelis yra toks: finansinis lizingas – finansavimas, orientuotas į turto įsigijimą. Pasibaigus sutarčiai ir įvykdžius jos sąlygas, automobilis ar kitas turtas paprastai tampa kliento nuosavybe.
Veiklos nuoma – finansavimo ar nuomos modelis, orientuotas į turto naudojimą tam tikrą laiką. Pasibaigus terminui turtas dažniausiai grąžinamas, nors konkreti sutartis gali numatyti ir kitokias galimybes.
Ar lizingas su likutine verte yra tas pats, kas veiklos nuoma?
Ne, nebūtinai. Painiava atsiranda todėl, kad abiem atvejais dalis turto vertės gali likti nepadengta įprastomis mėnesinėmis įmokomis iki sutarties termino pabaigos. Tačiau pats likutinės vertės nustatymas dar nepasako, ar kalbama apie veiklos nuomą, ar apie finansinio lizingo variantą.
Pavyzdžiui, automobilio kaina yra 30 000 Eur, o sutartyje nustatyta 9 000 Eur likutinė vertė. Periodinėmis įmokomis per sutarties terminą dengiama tik dalis finansuojamos vertės, todėl mėnesinė įmoka gali būti mažesnė. Sutarties pabaigoje lieka 9 000 Eur suma. Kaip ji bus padengiama – sumokama kliento, susiejama su turto realizavimu ar taikomas kitas sutartyje numatytas mechanizmas – priklauso nuo konkrečių finansuotojo sąlygų.
Taigi lizingo su likutine verte nereikėtų automatiškai prilyginti veiklos nuomai. Reikia tikrinti, ar sutartis orientuota į turto išpirkimą, ar jo grąžinimą, kam tenka likutinės vertės rizika ir kokios kliento teisės bei pareigos termino pabaigoje.
Kuri lizingo rūšis tinkama skirtingais atvejais?
Lizingą reikėtų rinktis pagal konkretų poreikį ir situaciją:
- Norima ilgainiui tapti turto savininku. Tokiu atveju gali būti tinkamas finansinis lizingas arba išperkamoji nuoma, nes šio modelio tikslas paprastai yra turto įsigijimas įvykdžius sutarties sąlygas.
- Turtą norima naudoti tik keletą metų ir vėliau pakeisti kitu. Veiklos nuoma gali būti tinkama, jei svarbiau naudotis automobiliu ar įranga nustatytą laiką, o ne būtinai tapti jo savininku.
- Norima mažesnės periodinės įmokos ir priimtina didesnė suma sutarties pabaigoje. Gali būti aktualus lizingas su likutine verte. Vertinant tokį variantą svarbu iš anksto suprasti, kaip bus padengiama sutartyje nustatyta likutinė vertė.
- Įmonei reikia atlaisvinti jau turimame turte esančias lėšas. Tam tikrais atvejais gali būti tinkamas grįžtamasis lizingas, kai įmonė parduoda turimą turtą finansuotojui ir toliau juo naudojasi pagal sutartį.
Kuris modelis praktiškai tinkamesnis, priklauso ne vien nuo pageidaujamos mėnesinės įmokos. Reikšmę turi pradinis įnašas, palūkanos, planuojamas naudojimosi turtu laikotarpis, nuosavybės poreikis ir sutarties pabaigos sąlygos. Jei svarstoma ne tik tarp skirtingų lizingo rūšių, bet ir tarp skirtingų finansavimo būdų, verta atskirai įvertinti, kuo skiriasi lizingas nuo paskolos.
Ką svarbu palyginti lizingo sutartyse, o ne tik jų pavadinimus?
Vien pavadinimų „finansinis lizingas“, „veiklos nuoma“ ar „lizingas su likutine verte“ neužtenka, nes skirtingos finansų įstaigos produktus gali grupuoti nevienodai. Apskaitos požiūriu 20-asis verslo apskaitos standartas taip pat pabrėžia, kad sandorio klasifikavimas priklauso nuo sutarties turinio ir ekonominės prasmės, o ne vien jos formos. Realų finansavimo variantų skirtumą parodo tai, kaip apskaičiuojamos įmokos, kokia taikoma palūkanų norma, kada ir kokiomis sąlygomis keičiasi turto savininkas bei kas vyksta pasibaigus sutarties terminui.
- Pradinis įnašas. Reikia vertinti, kokią turto kainos dalį klientas turi sumokėti pradžioje ir kaip tai paveikia finansuojamą sumą.
- Palūkanos ir jų apskaičiavimo principas. Svarbus ne vien nurodytas palūkanų dydis, bet ir tai, nuo kokios sumos bei kokiu principu jos skaičiuojamos.
- Sutarties administravimo ir kiti mokesčiai. Jie gali padidinti bendrą finansavimo kainą, net jei mėnesinė įmoka iš pirmo žvilgsnio atrodo patraukli. Tai ypač svarbu vertinant vadinamąjį lizingą be pabrangimo ar 0 % pasiūlymus, nes palūkanų nebuvimas savaime dar nereiškia, kad finansavimas neturi kitų mokesčių ar papildomų sąlygų.
- Likutinė vertė. Jei ji nustatyta, svarbu suprasti jos dydį ir tai, kokią finansinę prievolę ji sukuria sutarties pabaigoje.
- Sutarties pabaigos sąlygos. Būtina patikrinti, ar turtas pereina klientui, turi būti grąžintas, ar galimi keli skirtingi scenarijai.
- Turto išpirkimo galimybės. Jei planuojama automobilį ar įrangą pasilikti, svarbu žinoti, ar išpirkimas numatytas ir kokiomis sąlygomis jis vyksta.
- Išankstinio sutarties nutraukimo sąlygos. Reikėtų įvertinti, kokios pasekmės ir mokesčiai gali būti taikomi norint sutartį užbaigti anksčiau.
- Draudimo reikalavimai. Lizingo davėjas gali nustatyti konkrečius turto draudimo reikalavimus, galiojančius visą finansavimo laikotarpį.
- Ridos, būklės ir grąžinimo reikalavimai. Veiklos nuomos atveju ypač svarbu patikrinti leidžiamą automobilio ridą, priimtinos būklės kriterijus bei tai, kaip vertinamas nusidėvėjimas grąžinant turtą.
Būtent nuosavybės perėjimas, likutinės vertės mechanizmas, turto grąžinimo ir išpirkimo taisyklės bei kitos sutarties pabaigos sąlygos leidžia tiksliai suprasti, kuo konkretūs lizingo variantai skiriasi praktiškai.
