Taip, kelias paskolas vienu metu turėti galima. Jau turima paskola savaime nereiškia, kad negalėsite gauti antros paskolos, papildomos paskolos ar kito kredito.
Svarbiausia paprastai yra ne pats paskolų skaičius, o bendra finansinių įsipareigojimų našta. Kreditorius vertina tvarias pajamas, jau mokamas įmokas, kredito istoriją, po įsipareigojimų liekančias pajamas ir konkrečiai kredito rūšiai taikomus reikalavimus.
Nuo ko priklauso, ar gausite dar vieną paskolą?
Paskola turint kitą paskolą yra galima, tačiau sprendimas priklauso nuo kreditingumo vertinimo. Kredito davėjas turi įsitikinti, kad nauja paskolos įmoka nepadarys finansinės naštos per didelės ir žmogus galės vykdyti visus įsipareigojimus ne tik dabar, bet ir ateityje.
Pirmiausia vertinamos tvarios pajamos. Tai reiškia, kad kreditoriui svarbus ne vien dabartinis atlyginimas ar kitos įplaukos, bet ir jų reguliarumas, stabilumas bei tikimybė išlikti ateityje. Vienkartinės, nereguliarios ar nepakankamai pagrįstos pajamos gali būti vertinamos atsargiau.
Kitas svarbus kriterijus – visi jau turimi finansiniai įsipareigojimai. Į vertinimą įtraukiamos vartojimo paskolos, būsto paskolos, lizingas, kredito kortelių įsipareigojimai, pirkimai išsimokėtinai ir kitos reguliarios kredito įmokos. Todėl žmogus, turintis kelis kreditus, nebūtinai bus vertinamas blogai, jeigu jų įmokos nedidelės ir mokamos laiku.
Didelę reikšmę turi kredito istorija. Tvarkingai mokėtos įmokos gali rodyti atsakingą elgesį, o pradelsti mokėjimai, nevykdyti įsipareigojimai ar dažnas skolinimasis gali kelti papildomų klausimų dėl mokumo. Kreditorius taip pat vertina, kiek pinigų žmogui lieka pragyvenimui po visų paskolų, mokesčių ir kitų būtinų išlaidų.
Net jeigu žmogus formaliai atitinka teisės aktuose nustatytas minimalias ribas, tai negarantuoja paskolos suteikimo. Kredito davėjas gali taikyti griežtesnius vidinius kriterijus, kitaip vertinti pajamų tvarumą, darbo pobūdį, šeimos finansinę padėtį ar konkrečios paskolos riziką.
Kiek pajamų galima skirti kelių paskolų įmokoms?
Vertinant kelias paskolas vienu metu, dažnai minimos procentinės pajamų ribos. Vis dėlto būtų netikslu sakyti, kad visoms paskoloms vienodai galioja viena universali 40 % taisyklė. Vartojimo kreditų atveju Lietuvos bankas nurodo, kad bendra finansinių įsipareigojimų dalis paprastai negali sudaryti daugiau kaip 40 % tvaraus namų ūkio mėnesio biudžeto, o būsto kreditams taikomas atskiras kreditingumo vertinimo režimas.
| Paskolos rūšis | Įsipareigojimų ir pajamų vertinimas |
|---|---|
| Vartojimo kreditai | Lietuvos bankas nurodo, kad visi vartotojo finansiniai įsipareigojimai paprastai turi sudaryti ne daugiau kaip 40 % tvarių pajamų. |
| Būsto kreditai | Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. būsto kreditams taikomas 50 % DSTI reikalavimas, paskolos įmoką vertinant su ne mažesne kaip 6 % palūkanų norma. |
Šios ribos padeda suprasti bendrą principą, tačiau jos nėra automatinis leidimas skolintis iki maksimalios sumos. Praktikoje kreditorius gali nuspręsti, kad net ir mažesnė įsipareigojimų dalis konkrečiam žmogui yra per didelė, jeigu pajamos nėra pakankamai tvarios, šeimos išlaidos didelės, kredito istorija prasta arba jau turimų įmokų struktūra kelia riziką.
Paprastas pavyzdys su keliomis paskolomis
Tarkime, žmogus gauna 2 000 Eur tvarių mėnesio pajamų ir jau moka 400 Eur paskolos įmoką. Taikant 40 % vartojimo kreditų orientyrą, 40 % nuo 2 000 Eur yra 800 Eur. Vadinasi, iki šios ribos teoriškai lieka 400 Eur.
Tačiau tai nėra automatinė teisė gauti dar vieną paskolą, kurios mėnesio įmoka būtų 400 Eur. Kreditorius papildomai vertins, kiek pajamų lieka pragyvenimui, kokia yra kredito istorija, ar nėra pradelstų mokėjimų, kokia paskolos paskirtis, terminas ir bendra kredito kaina. Dėl to vien skaičiavimas pagal procentinę ribą dar neatsako, ar papildoma paskola bus suteikta. Norint geriau įvertinti savo situaciją, galima preliminariai pasiskaičiuoti, kiek galima pasiskolinti pagal pajamas ir jau turimus įsipareigojimus.
Ar turima paskola blogina galimybes gauti kitą?
Pats faktas, kad žmogus jau turi paskolą, nebūtinai blogina galimybes gauti kitą. Kreditoriui svarbiau, kaip ta paskola mokama, kokio dydžio yra jos įmoka ir kaip ji veikia bendrą mokumą.
Jeigu esama paskola mokama laiku, jos įmoka nedidelė, o pajamos stabilios, tokia situacija gali būti vertinama kaip valdoma. Tvarkinga kredito istorija rodo, kad žmogus geba vykdyti finansinius įsipareigojimus pagal sutartas sąlygas. Jei jau turint aktyvių įsipareigojimų vis tiek svarstomas papildomas finansavimas, galima atskirai palyginti paskolas turintiems skolų, tačiau ir tokiu atveju kreditorius vertins pajamas, kredito istoriją, esamų įmokų dydį ir bendrą mokumo situaciją.
Kita situacija susidaro tada, kai įsipareigojimų našta jau didelė. Net jei visi mokėjimai atliekami laiku, keli kreditai su didelėmis mėnesinėmis įmokomis gali reikšti, kad papildoma paskola pernelyg sumažintų pragyvenimui liekančias pajamas. Tokiu atveju kreditingumas gali būti įvertintas nepakankamai palankiai.
Dar jautriau vertinami pradelsti mokėjimai ar anksčiau nevykdyti įsipareigojimai. Jeigu žmogaus kredito istorijoje matomi vėlavimai, skolos išieškojimas ar nuolatinis sunkumas laiku padengti paskolos įmokas, naujas kreditorius gali laikyti papildomą skolinimą per rizikingu.
Ar galima vienu metu turėti vartojimo ir būsto paskolą?
Taip, vienu metu galima turėti vartojimo paskolą ir būsto paskolą, jeigu kreditingumo vertinimas rodo, kad žmogus pajėgs vykdyti abu įsipareigojimus. Tokiu atveju svarbu ne vien tai, kad paskolos yra skirtingų rūšių, bet ir bendra jų įmokų suma.
Kreipiantis dėl būsto paskolos, jau turimos vartojimo paskolos įmoka nėra ignoruojama. Ji įtraukiama į bendrą finansinių įsipareigojimų vertinimą ir gali sumažinti sumą, kurią žmogus gali pasiskolinti būstui. Pavyzdžiui, net ir nedidelė vartojimo kredito įmoka gali turėti reikšmės, jeigu pajamos ribotos arba norima būsto paskola būtų arti leistinos mokumo ribos.
Dėl to žmogui, kuris planuoja būsto paskolą, verta suprasti, kad antra paskola ar keli jau turimi kreditai gali paveikti ne tik patį sprendimą dėl finansavimo, bet ir galimą paskolos dydį, terminą ar kreditoriaus siūlomas sąlygas.
O jeigu norima antros būsto paskolos?
Antros ar paskesnės būsto paskolos atveju taikomi atskiri atsakingojo skolinimo reikalavimai. Pagal Lietuvos banko skelbiamus nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusius Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus, antrai ir paskesnei būsto paskolai paprastai reikalingas ne mažesnis kaip 30 % pradinis įnašas.
Numatyta ir išimtis: jeigu grąžinta daugiau kaip pusė kiekvienos turimos būsto paskolos pradinės sumos, pradinis įnašas gali būti sumažintas iki 15 %. Būsto keitimo atvejams taip pat egzistuoja atskira išimtis, todėl tokios situacijos vertinamos pagal konkrečias aplinkybes.
Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. būsto paskoloms taip pat taikomas 50 % DSTI testas. Tai reiškia, kad paskolos įmokos ir pajamų santykis vertinamas naudojant ne mažesnę kaip 6 % palūkanų normą. Šis testas svarbus ir tada, kai žmogus turi ne tik būsto paskolą, bet ir vartojimo kreditą, lizingą ar kitų reguliarių įsipareigojimų.
Kaip ir kitais atvejais, teisės aktuose nustatyti reikalavimai yra tik dalis vertinimo. Kredito davėjas gali taikyti atsargesnį požiūrį, jeigu mato didelę bendrą finansinę naštą, nestabilias pajamas ar kitus rizikos požymius.
Kada kelių paskolų vietoje verta svarstyti refinansavimą?
Jeigu naujos paskolos reikia tam, kad būtų galima padengti jau turimų paskolų įmokas, pirmiausia verta įvertinti, ar papildoma paskola tikrai sprendžia problemą. Jei jau kyla sunkumų grąžinti paskolą, verta įvertinti ir kitus galimus sprendimus, pavyzdžiui, tartis su kreditoriumi dėl mokėjimo grafiko ar kitų sąlygų. Naujas kreditas senoms įmokoms dengti gali tik padidinti bendrą finansinių įsipareigojimų naštą.
Refinansavimas leidžia kelias paskolas sujungti į vieną, taip keli turimi finansiniai įsipareigojimai pakeičiami viena nauja paskola. Tai gali pakeisti mėnesinės įmokos dydį, paskolos terminą, palūkanų sąlygas ir bendrą mokėjimų administravimą. Kai kuriais atvejais viena įmoka vietoje kelių suteikia daugiau aiškumo, nes lengviau matyti, kiek tiksliai reikia mokėti kiekvieną mėnesį.
Vis dėlto mažesnė mėnesio įmoka nebūtinai reiškia mažesnę bendrą kredito kainą. Jeigu refinansavimo metu paskolos terminas pratęsiamas, galutinė sumokama suma gali padidėti, net jei mėnesinė įmoka tampa patogesnė. Todėl papildoma paskola ir refinansavimas nėra tas pats: papildoma paskola padidina įsipareigojimų skaičių arba bendrą skolą, o refinansavimas paprastai keičia jau turimų įsipareigojimų struktūrą.
Kai finansinių įsipareigojimų jau daug, svarbiausia vertinti ne vien tai, ar dar viena paskola teoriškai įmanoma, bet ar ji nepablogins mokumo ir nepadidins rizikos vėluoti su mokėjimais ateityje.
