Skip to content

DSTI: kas tai ir kaip skaičiuojama įsipareigojimų riba?

DSTI: kas tai ir kaip skaičiuojama įsipareigojimų riba?

DSTI yra mėnesinių finansinių įsipareigojimų ir tvarių mėnesio pajamų santykis. Formulė paprasta: DSTI = visos mėnesio paskolų įmokos / tvarios mėnesio pajamos × 100 %. Šis procentas parodo, kokią pajamų dalį žmogus arba namų ūkis kiekvieną mėnesį skirtų paskoloms, lizingui, kredito kortelėms ir kitiems finansiniams įsipareigojimams.

Svarbu nepainioti skirtingų taisyklių: 40 % riba nėra vienodai taikoma visoms paskoloms. Vartojimo kredito kontekste atsakingojo skolinimo reikalavimuose aktuali 40 % įsipareigojimų riba, o būsto paskoloms nuo 2026-08-01 Lietuvos bankas nurodo 50 % DSTI limitą, kai skaičiuojama su ne mažesne kaip 6 % palūkanų norma.

Kas yra DSTI?

DSTI yra angliško termino debt-service-to-income santrumpa. Lietuviškai tai dažniausiai vadinama vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykiu arba finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykiu.

Rodiklis naudojamas vertinant, ar paskolos gavėjas galėtų tvariai mokėti įmokas. Jis parodo, kokią pajamų dalį sudaro paskolų, vartojimo kreditų, automobilio lizingo, kredito kortelių ir kitų finansinių įsipareigojimų mėnesinės įmokos. Kuo DSTI didesnis, tuo daugiau pajamų jau yra skiriama skoloms aptarnauti ir tuo mažiau lieka kasdienėms išlaidoms, santaupoms ar nenumatytiems pokyčiams.

Kaip skaičiuojamas DSTI?

DSTI skaičiuojamas pagal formulę:

DSTI = visos mėnesio finansinių įsipareigojimų įmokos / tvarios mėnesio pajamos × 100 %

Pavyzdžiui, jei žmogaus tvarios mėnesio pajamos po mokesčių yra 2 000 Eur, o visų paskolų ir kitų finansinių įsipareigojimų įmokos sudaro 600 Eur, DSTI būtų:

600 / 2 000 × 100 % = 30 %

Tai reiškia, kad finansiniams įsipareigojimams kas mėnesį būtų skiriama 30 % pajamų.

Kitas pavyzdys: pajamos yra 2 000 Eur, o visos mėnesio įmokos sudaro 800 Eur. Tokiu atveju:

800 / 2 000 × 100 % = 40 %

Gautas procentas parodo ne tai, kiek žmogus gali pasiskolinti, o kokia jo pajamų dalis jau būtų skiriama finansiniams įsipareigojimams. Kredito davėjui tai yra vienas iš signalų, ar nauja paskola nepadidintų finansinės naštos per daug.

Kokios įmokos įtraukiamos į DSTI?

Skaičiuojant DSTI vertinama ne tik nauja paskola, dėl kurios žmogus kreipiasi, bet visi turimi ir naujai prisiimami finansiniai įsipareigojimai. Į skaičiavimą gali būti įtraukiama:

  • esamos paskolos;
  • nauja paskola;
  • vartojimo kreditai;
  • automobilio lizingas;
  • kredito kortelės limitas ar panaudota kredito linija;
  • kitos finansinės paskolos ar įsipareigojimai.

Praktikoje tai reiškia, kad net ir palyginti nedidelė esama įmoka gali sumažinti galimybes prisiimti naują įsipareigojimą. Pavyzdžiui, jei žmogus jau moka už automobilio lizingą ir turi vartojimo paskolą, šios įmokos bus vertinamos kartu su planuojamos naujos paskolos įmoka. Jei jau yra kitų nepadengtų įsipareigojimų, atskirai verta įvertinti, kokiomis sąlygomis apskritai gali būti suteikiamos paskolos turintiems skolų.

Nuo kokių pajamų skaičiuojama DSTI?

DSTI skaičiuojamas nuo tvarių mėnesio pajamų po mokesčių. Tai gali būti darbo užmokestis, pensija, pašalpos, stipendijos, nuomos pajamos, individualios veiklos pajamos ar kitos reguliariai gaunamos pajamos.

Vis dėlto svarbu, kad pajamos būtų ne tik gaunamos, bet ir pagrįstos bei tvarios. Kredito davėjas gali vertinti, kiek laiko jos gaunamos, ar jos kartojasi, ar priklauso nuo sezoniškumo, ar yra dokumentais pagrindžiamos. Vienkartinės premijos, atsitiktinės įplaukos, nepastovios pajamos arba sunkiai pagrindžiami mokėjimai gali būti neįskaityti arba įskaityti tik iš dalies.

Jeigu pajamos gaunamos iš individualios veiklos, nuomos ar kelių skirtingų šaltinių, vertinimas gali būti atsargesnis nei skaičiuojant vien tik stabilų darbo užmokestį. Plačiau apie tai, kaip pajamų tipas veikia paskolos paraiškos vertinimą, svarbu žinoti ir savarankiškai skaičiuojant savo galimybes. Todėl savarankiškai apskaičiuotas DSTI gali skirtis nuo to, kurį galutiniame vertinime taikys kredito davėjas.

Ar DSTI riba yra 40 % ar 50 %?

SituacijaKokia riba aktualiKą tai reiškia
Vartojimo kreditas40 %Bendra finansinių įsipareigojimų dalis neturi viršyti 40 % tvarių mėnesio pajamų.
Būsto paskola nuo 2026-08-0150 %Lietuvos bankas nurodo 50 % DSTI limitą, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 % palūkanų norma.
Išimtiniai atvejaiIki 60 %Gali būti taikoma tik pagrįstais atvejais, kai nepažeidžiami atsakingojo skolinimo principai.

Dėl šių skirtumų internete galima rasti senesnių tekstų, kuriuose būsto paskoloms minima 40 % riba. Vertinant šiandien būtina atskirti vartojimo kreditus ir būsto paskolas. Vartojimo kredito atveju aktuali 40 % taisyklė vartojimo kreditui, o būsto paskoloms nuo 2026-08-01 taikomas 50 % DSTI limitas būsto paskoloms, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 % palūkanų norma. Būsto paskolų atveju DSTI išimtiniais ir pagrįstais atvejais gali viršyti 50 %, tačiau negali būti didesnis nei 60 %; tokių paskolų apimčiai taip pat taikomas Lietuvos banko nustatytas apribojimas.

Praktiniai DSTI skaičiavimo pavyzdžiai

1. Asmuo be kitų paskolų. Tvarios mėnesio pajamos po mokesčių — 1 500 Eur. Esamų paskolų įmokų nėra. Naujos paskolos mėnesio įmoka — 300 Eur. Bendra įmokų suma — 300 Eur. DSTI būtų: 300 / 1 500 × 100 % = 20 %. Tai reiškia, kad penktadalis pajamų būtų skiriama finansiniams įsipareigojimams.

2. Asmuo, turintis automobilio lizingą. Tvarios mėnesio pajamos — 1 800 Eur. Esama automobilio lizingo įmoka — 250 Eur. Planuojamos naujos paskolos įmoka — 350 Eur. Bendra įmokų suma — 600 Eur. DSTI būtų: 600 / 1 800 × 100 % = 33,3 %. Šiuo atveju svarbu, kad į skaičiavimą įtraukiamas ir jau turimas lizingas, ne tik nauja paskola.

3. Šeima, imanti būsto paskolą ir turinti papildomą vartojimo paskolą. Bendros tvarios šeimos mėnesio pajamos — 3 200 Eur. Esama vartojimo paskolos įmoka — 220 Eur. Planuojama būsto paskolos įmoka — 1 250 Eur. Bendra įmokų suma — 1 470 Eur. DSTI būtų: 1 470 / 3 200 × 100 % = 45,9 %. Vertinant būsto paskolą svarbu ne tik faktinė planuojama įmoka, bet ir tai, kaip ji atrodytų pritaikius reikalaujamą palūkanų testą.

Kodėl bankas gali skaičiuoti kitaip nei jūs?

Savarankiškas DSTI skaičiavimas yra naudingas orientyras, bet jis nėra galutinis kreditingumo vertinimas. Kredito davėjas gali kitaip įvertinti pajamų tvarumą, ypač jei pajamos kinta, priklauso nuo projektų, individualios veiklos, nuomos ar papildomų priedų.

Taip pat gali būti vertinamos namų ūkio išlaidos, išlaikomų asmenų skaičius, bendraskolio finansinė padėtis, kredito istorija, turimi įsipareigojimai, kredito kortelių limitai ir kiti atsakingojo skolinimo kriterijai. Būsto paskolos atveju svarbus ir palūkanų testas: vertinama, ar įmokos būtų pakeliamos net tada, jei palūkanų norma būtų ne mažesnė kaip 6 %.

Todėl žmogus gali manyti, kad jo DSTI yra pakankamai žemas, tačiau kredito davėjas, įvertinęs tik tvarią pajamų dalį arba papildomus įsipareigojimus, gali gauti kitokį rezultatą.

Ką daryti, jei DSTI per aukštas?

Per aukštas DSTI reiškia, kad finansinių įsipareigojimų dalis pajamose yra didelė arba gali tapti per didelė prisiėmus naują paskolą. Tokiu atveju verta pirmiausia mažinti riziką, o ne ieškoti būdo formaliai „tilpti“ į ribą.

  • mažinti prašomą paskolos sumą;
  • padengti dalį esamų įsipareigojimų;
  • palaukti stabilesnės pajamų istorijos;
  • neimti naujų smulkių kreditų prieš kreipiantis dėl didesnės paskolos;
  • įvertinti bendraskolį tik tada, kai tai atitinka realią finansinę situaciją;
  • neilginti termino vien tam, kad dirbtinai sumažėtų įmoka, neįvertinus bendros kredito kainos.

DSTI padeda pamatyti ne tik tai, ar paskola gali būti suteikta, bet ir tai, kiek lankstumo lieka kasdieniam gyvenimui. Mažesnis įsipareigojimų ir pajamų santykis paprastai reiškia didesnį atsparumą pajamų sumažėjimui, palūkanų pokyčiams ar nenumatytoms išlaidoms.