Paskolų rizikos duomenų bazė, arba PRDB, yra Lietuvos banko administruojama duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie paskolos gavėjus ir jiems suteiktas paskolas. Ji naudojama kredito rizikai, kreditingumo vertinimui ir paskolos gavėjo finansiniams įsipareigojimams vertinti. Fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys gali susipažinti su savo PRDB duomenimis.
Kam naudojama PRDB?
PRDB padeda finansų įstaigoms įvertinti, kokius kredito įsipareigojimus asmuo turi arba turėjo anksčiau, kaip jie buvo vykdomi ir kokia gali būti su nauju skolinimu susijusi kredito rizika. Kai žmogus ar įmonė kreipiasi dėl paskolos, bankai, kredito unijos, vartojimo kredito davėjai ar kiti duomenų teikėjai gali naudoti šią informaciją kaip vieną iš šaltinių kreditingumo vertinimui.
Tai nereiškia, kad sprendimas dėl paskolos priimamas vien pagal PRDB įrašą. Kreditoriai paprastai vertina platesnį vaizdą: pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, paskolos grąžinimo istoriją, prašomos paskolos dydį, užtikrinimo priemones ir kitus reikšmingus duomenis. PRDB šiuo atveju padeda matyti ne tik naujo prašymo informaciją, bet ir ankstesnius ar esamus įsipareigojimus duomenų teikėjams.
PRDB taip pat susijusi su Lietuvos banko atliekamomis funkcijomis. Duomenys naudojami finansų rinkos priežiūrai, finansų sistemos stabilumo vertinimui ir statistikai. Kitaip tariant, ši bazė svarbi ne tik konkrečiam paskolos prašymui, bet ir bendram kredito rinkos stebėjimui.
Kas teikia duomenis į PRDB?
Duomenis į PRDB teikia ne kiekviena įmonė ar organizacija, o nustatyti finansų rinkos dalyviai ir institucijos. Tarp jų gali būti:
- Lietuvos bankas;
- Lietuvoje įsteigti bankai;
- užsienio bankų filialai;
- Centrinė kredito unija ir kredito unijos;
- vartojimo kredito davėjai;
- tarpusavio skolinimo platformų operatoriai;
- bankų kontroliuojamos lizingo bendrovės, kai duomenis teikia bankai.
Praktiškai tai reiškia, kad vartotojo duomenys PRDB dažniausiai atsiranda tada, kai jis turi arba anksčiau turėjo finansinį įsipareigojimą vienam iš duomenų teikėjų. Tai gali būti būsto paskola, vartojimo paskola, lizingas, kredito linija ar kitas įsipareigojimas, apie kurį pagal nustatytą tvarką teikiami duomenys.
Kokie duomenys gali būti PRDB?
PRDB gali būti kaupiami duomenys apie paskolos gavėją, jam suteiktas paskolas, paskolos grąžinimą ir įsipareigojimų vykdymą. Tai gali apimti informaciją apie tai, kad paskola buvo suteikta, kokio pobūdžio finansinis įsipareigojimas egzistuoja, ar jis dar aktyvus, ar jau grąžintas, taip pat kaip buvo vykdomas grąžinimas.
Šioje bazėje gali būti ir su paskolos užtikrinimu susijusi informacija. Pavyzdžiui, duomenys apie laiduotojus, garantijas, įkeitimus ar draudimus, jeigu tokios priemonės buvo naudojamos konkrečiam įsipareigojimui užtikrinti. Tai svarbu todėl, kad kredito rizika vertinama ne tik pagal paskolos sumą, bet ir pagal tai, kokiomis sąlygomis įsipareigojimas suteiktas bei kaip jis apsaugotas.
PRDB nėra skirta parodyti vien tik vieną skaičių ar paprastą „geras“ arba „blogas“ įvertinimą. Joje esantys duomenys padeda suprasti finansinių įsipareigojimų istoriją ir esamą situaciją, tačiau galutinį sprendimą dėl skolinimo priima konkretus kreditorius, taikydamas savo vertinimo taisykles ir teisės aktų reikalavimus.
Ar PRDB yra skolininkų sąrašas?
PRDB nereikėtų suprasti kaip vien tik „blogų skolininkų“ ar pradelstų skolų sąrašo. Tai platesnė paskolų rizikos duomenų bazė, kurioje gali būti informacija ir apie tvarkingai vykdomus, ir apie jau grąžintus įsipareigojimus. Todėl pats faktas, kad asmens duomenys yra PRDB, savaime nereiškia, kad jo kredito istorija yra bloga.
Įrašas PRDB taip pat nereiškia automatinio paskolos atmetimo. Kreditorius gali matyti, kad asmuo turi ar turėjo paskolų, tačiau vertinant svarbu, ar įsipareigojimai vykdomi laiku, kokia bendra finansinė našta, kokios pajamos ir kiti duomenys. Tvarkingai grąžinta paskola gali būti finansinės istorijos dalis, o ne vien neigiamas signalas.
Vis dėlto PRDB esantys duomenys gali turėti reikšmės, jei matomi pradelsti mokėjimai, didelė įsipareigojimų suma arba dažnas skolinimasis. Tokiais atvejais kreditorius gali atsargiau vertinti naują paskolos prašymą, nes jo pareiga yra įvertinti, ar paskolos gavėjas galės prisiimti papildomą finansinį įsipareigojimą.
Kas gali matyti PRDB duomenis?
PRDB nėra vieša duomenų bazė. Tai reiškia, kad bet kuris žmogus, darbdavys, pažįstamas ar įmonė negali tiesiog prisijungti ir patikrinti kito asmens paskolų ar kredito įsipareigojimų. Prieiga prie duomenų yra ribojama ir siejama su konkrečiais teisėtais tikslais.
Asmuo gali gauti informaciją apie save. Tai svarbu norint pasitikrinti, kokie duomenys apie finansinius įsipareigojimus yra sukaupti, ar jie atitinka tikrovę ir ar nėra netikslumų. Tokia teisė taikoma tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniams asmenims, kai jie tikrina savo duomenis.
Duomenų teikėjai gali gauti informaciją apie asmenis, kurie nori skolintis arba kurių įsipareigojimai turi būti vertinami pagal nustatytą tvarką. Pavyzdžiui, kai paskolos gavėjas kreipiasi dėl kredito, kreditorius gali tikrinti aktualią informaciją, reikalingą kreditingumo vertinimui. Tokia prieiga nėra skirta smalsumui ar bendram informacijos rinkimui apie kitus žmones.
Kaip pasitikrinti savo PRDB duomenis?
Savo PRDB duomenis galima pasitikrinti prisijungus prie sistemos naudojant elektroninį tapatybės nustatymą. Praktikoje tai reiškia, kad asmuo turi patvirtinti savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, per Elektroninius valdžios vartus ar kitą galimą tapatybės nustatymo būdą, kuris leidžia saugiai identifikuoti prisijungiantį asmenį.
Kitas būdas – pateikti nustatytos formos prašymą Lietuvos bankui. Prašymą galima pateikti asmeniškai, paštu, el. paštu arba elektroniniu būdu, jeigu jis pasirašytas elektroniniu parašu. Svarbu pateikti duomenis taip, kad Lietuvos bankas galėtų tinkamai nustatyti prašymą teikiantį asmenį ir suteikti informaciją tik tam, kam ji priklauso.
Aktuali informacija apie prisijungimą, prašymo pateikimą ir duomenų gavimo tvarką pateikiama Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės puslapyje. Tikrinant duomenis verta atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar įrašai yra, bet ir į tai, ar jie tikslūs: ar paskolos statusas atitinka realią situaciją, ar grąžinimas pažymėtas teisingai, ar nėra nebeatitinkančios informacijos apie įsipareigojimus.
Kiek laiko saugomi PRDB duomenys?
Duomenys apie grąžintas, parduotas ar perduotas paskolas PRDB saugomi 10 metų nuo paskolos grąžinimo, pardavimo ar perdavimo dienos. Tai reiškia, kad net ir visiškai įvykdytas įsipareigojimas kurį laiką gali būti matomas kaip asmens kredito istorijos dalis.
Duomenys apie nurašytas paskolas saugomi tol, kol kreditorius turi reikalavimo teisę, bet ne trumpiau kaip 10 metų. Ši taisyklė svarbi tais atvejais, kai įsipareigojimas nebuvo įprastai grąžintas ir kreditorius vis dar turi teisę reikalauti jo įvykdymo.
Saugojimo terminas nereiškia, kad kiekvienas senas įrašas vienodai paveiks kreditingumo vertinimą. Praktinė reikšmė priklauso nuo konkretaus įrašo pobūdžio, mokėjimų istorijos, dabartinės asmens finansinės padėties ir kreditoriaus taikomų vertinimo kriterijų.
Ką reiškia, jei PRDB rodoma „duomenų nėra“?
Jeigu prisijungus prie PRDB rodoma, kad duomenų nėra, tai gali reikšti, jog bazėje nėra informacijos apie asmens finansinius įsipareigojimus PRDB duomenų teikėjams. Pavyzdžiui, asmuo galėjo neturėti paskolų, apie kurias teikiami duomenys, arba ankstesni įrašai neberodomi pagal taikomą tvarką.
Tokio pranešimo nereikėtų suprasti kaip absoliučios garantijos, kad žmogus neturi jokių finansinių įsipareigojimų apskritai. PRDB apima duomenis, kuriuos teikia nustatyti duomenų teikėjai, todėl ji nėra visų įmanomų skolų, sutarčių ar mokėjimų registras. Norint patikrinti ne tik paskolas, bet ir mokestines, socialinio draudimo ar antstolių administruojamas prievoles, verta pasidomėti, kaip sužinoti, kam ir kiek esate skolingi. Papildomai reikėtų peržiūrėti turimas sutartis, sąskaitas, mokėjimų grafikus ir susitarimus su paslaugų teikėjais.
Ką daryti, jei PRDB duomenys netikslūs?
Jeigu pasitikrinus PRDB duomenis matyti netikslumų, pirmiausia reikėtų kreiptis dėl jų tikslinimo pagal Lietuvos banko nurodytą tvarką. Netikslumas gali būti susijęs su paskolos statusu, grąžinimo informacija, įsipareigojimo suma, užtikrinimo priemonėmis ar kitais duomenimis, kurie neatitinka realios situacijos.
Kai netikslią informaciją pateikė konkretus duomenų teikėjas, gali reikėti kreiptis ir į jį: banką, kredito uniją, vartojimo kredito davėją, tarpusavio skolinimo platformos operatorių ar kitą įstaigą, kuri perdavė duomenis į PRDB. Tokiu atveju naudinga turėti dokumentus, pagrindžiančius tikrąją situaciją, pavyzdžiui, paskolos grąžinimo patvirtinimus, mokėjimų išrašus ar kreditoriaus pranešimus.
Kuo tiksliau nurodoma, kuris įrašas kelia abejonių ir kodėl jis gali būti neteisingas, tuo lengviau įvertinti situaciją ir ją ištaisyti. Todėl prieš kreipiantis verta išsisaugoti PRDB išrašą, pasižymėti ginčytinus duomenis ir pridėti turimus įrodymus, kurie padeda pagrįsti prašymą dėl tikslinimo.
