Bendraskolis yra tiesioginis skolininkas nuo paskolos sutarties pasirašymo, todėl jo atsakomybė nėra „atsarginė“. Laiduotojas atsako už kito asmens prievolę, kai ši nevykdoma. Pagal bendrą Civilinio kodekso taisyklę, neįvykdžius prievolės skolininkas ir laiduotojas kreditoriui atsako solidariai, jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Užstatas kasdienėje kalboje dažniausiai reiškia turtinį užtikrinimą: įkeitimą arba hipoteką. Tokiu atveju pagrindinė rizika siejama su konkrečiu įkeistu turtu, bet dokumentai gali numatyti ir papildomą asmeninę atsakomybę.
| Laiduotojas | Bendraskolis | Užstatas / įkeitimas |
|---|---|---|
| Kas tai yra: asmuo, kuris kreditoriui įsipareigoja atsakyti už skolininko prievolę, jei ši nebus vykdoma. | Kas tai yra: vienas iš paskolos gavėjų ir tiesioginių skolininkų pagal paskolos sutartį. | Kas tai yra: konkretus turtas, kuriuo užtikrinamas prievolės įvykdymas, pavyzdžiui, įkeitimas arba hipoteka. |
| Nuo kada kyla atsakomybė: laidavimo pareiga atsiranda pasirašius laidavimo sutartį, o realus mokėjimo reikalavimas paprastai kyla skolininkui nevykdant prievolės. | Nuo kada kyla atsakomybė: nuo paskolos sutarties pasirašymo ir lėšų išmokėjimo pagal sutarties sąlygas. | Nuo kada kyla atsakomybė: nuo įkeitimo ar hipotekos įforminimo, o išieškojimo rizika atsiranda prievolės nevykdymo atveju. |
| Kuo atsakoma: dažniausiai asmeniniu turtu ir pajamomis, jei sutartis atsakomybės neriboja. | Kuo atsakoma: asmeniniu turtu ir pajamomis kaip skolininkas. | Kuo atsakoma: konkrečiu įkeistu turtu, nebent asmuo kartu prisiima ir asmeninę atsakomybę. |
| Ar yra paskolos gavėjas: paprastai ne. | Ar yra paskolos gavėjas: taip, bendraskolis yra paskolos sutarties šalis. | Ar yra paskolos gavėjas: nebūtinai; įkaito davėjas gali būti ir trečiasis asmuo. |
| Ar gali būti reikalaujama visos skolos: taip, jei atsakomybė solidari ir nėra sutartinio ribojimo. | Ar gali būti reikalaujama visos skolos: taip, priklausomai nuo paskolos sutarties ir solidarios atsakomybės sąlygų. | Ar gali būti reikalaujama visos skolos: iš įkeisto turto gali būti siekiama patenkinti užtikrintą reikalavimą, tačiau turto savininko asmeninė atsakomybė priklauso nuo dokumentų. |
| Pagrindinė rizika: mokėti ne savo skolą, patirti išieškojimą, kreditingumo pablogėjimą ir vėliau pačiam aiškintis su pagrindiniu skolininku. | Pagrindinė rizika: būti atsakingam už visą paskolą net tada, kai pinigus faktiškai naudoja kitas asmuo. | Pagrindinė rizika: prarasti arba būti priverstam parduoti įkeistą turtą, o kai kuriais atvejais – prisiimti ir platesnę atsakomybę. |
Pagrindinis skirtumas tarp laiduotojo, bendraskolio ir užstato
Pagrindinis skirtumas yra tas, kas tiksliai prisiima prievolę ir kuo atsakoma. Bendraskolis yra paskolos sutarties šalis ir vienas iš skolininkų. Jis nėra papildomas saugiklis kreditoriui – jis pats tiesiogiai įsipareigoja grąžinti paskolą.
Laiduotojas paprastai nėra paskolos gavėjas. Jis pasirašo laidavimo sutartį ir įsipareigoja kreditoriui atsakyti už kito asmens skolą, jei pagrindinis skolininkas nevykdo prievolės. Praktikoje tai gali būti labai reikšminga, nes laidavimo sutartyje dažnai vartojamos formuluotės apie solidarią atsakomybę.
Užstatas nėra atskiras skolininkas. Tai turtinis užtikrinimas – konkretus turtas, kuriuo kreditoriui suteikiama papildoma garantija, kad prievolė bus įvykdyta. Tačiau vien žodis „užstatas“ neatsako į visus klausimus. Reikia žiūrėti, ar dokumentuose kalbama tik apie įkeistą turtą, ar asmuo kartu pasirašo kaip bendraskolininkas, laiduotojas ar prisiima kitą asmeninę atsakomybę.
Kas yra laiduotojas ir kada jam tenka atsakomybė?
Laiduotojas įsipareigoja kreditoriui atsakyti už skolininko prievolę, jei ši nėra vykdoma. Paprastai tai reiškia, kad laiduotojas pats negauna paskolos lėšų, bet gali tapti atsakingas už jų grąžinimą, jei pagrindinis skolininkas vėluoja, nemoka įmokų arba kitaip pažeidžia paskolos sutartį. Jei svarstoma paskola su laiduotoju, todėl svarbu vertinti ne tik pagrindinio skolininko galimybes mokėti, bet ir konkrečią laidavimo apimtį, terminą bei laiduotojui tenkančią riziką.
Tiksli laiduotojo atsakomybė priklauso nuo laidavimo sutarties. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.81 straipsnį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu laidavimo sutartis nenustato ko kita. Jei sutartyje nenustatyta kitaip, laiduotojas taip pat atsako tiek pat kaip skolininkas už palūkanas, nuostolius ir netesybas. Tai reiškia, kad laidavimas nėra vien formalus „parašas dėl pasitikėjimo“ – jis gali sukurti labai konkrečią finansinę atsakomybę.
Solidari ar subsidiari laiduotojo atsakomybė
Solidari atsakomybė reiškia, kad kreditorius gali reikalauti mokėjimo iš skolininko, laiduotojo arba abiejų. Kreditoriui nebūtina laukti, kol pagrindinis skolininkas visiškai išnaudos visas galimybes atsiskaityti, jei sutartis numato solidarią atsakomybę arba nėra nustatyta kitaip. Tokia formuluotė laiduotojui yra griežčiausia, nes jis gali būti laikomas atsakingu ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas.
Subsidiari atsakomybė yra labiau papildoma: pirmiausia reikalavimas siejamas su pagrindiniu skolininku, o laiduotojo atsakomybė atsiranda kaip papildoma apsauga. Tačiau tokia tvarka turi būti aiški iš sutarties. Todėl skaitant dokumentus svarbu ieškoti formuluočių „solidariai“, „kaip solidarusis skolininkas“, „atsako ta pačia apimtimi“. Jos rodo, kad laiduotojo vaidmuo gali būti daug artimesnis bendraskolio atsakomybei, nei žmogus tikisi.
Ar laiduotojas atsako už palūkanas, delspinigius ir išlaidas?
Laiduotojo atsakomybė gali apimti ne tik pagrindinę skolą. Jei sutartyje nėra ribojimų, į ją gali patekti palūkanos, delspinigiai, netesybos, nuostoliai, išieškojimo išlaidos ir kiti su prievolės nevykdymu susiję mokėjimai. Dėl to skola, už kurią laiduojama, praktikoje gali būti didesnė nei pradinė paskolos suma.
Ypač svarbu patikrinti, ar laidavimas ribojamas konkrečia suma. Jei laidavimo sutartyje nurodyta aiški maksimali atsakomybės riba, rizika yra labiau apibrėžta. Jei tokios ribos nėra, laiduotojas turėtų vertinti ne tik šiandieninę paskolos sumą, bet ir galimas papildomas išlaidas, kurios atsirastų vėluojant ar pradėjus išieškojimą.
Kas yra bendraskolis ir kodėl jis atsako nuo pirmos dienos?
Bendraskolis, arba bendraskolininkas, nėra „atsarginis mokėtojas“. Jis yra paskolos sutarties šalis ir kartu su kitu skolininku prisiima tiesioginę pareigą grąžinti paskolą. Tai reiškia, kad jo atsakomybė egzistuoja nuo pat sutarties sudarymo, o ne tik tada, kai kitas asmuo nustoja mokėti.
Bendraskolio statusas dažnas imant būsto paskolą, kai du asmenys kartu kreipiasi dėl finansavimo. Tokia paskola su bendraskoliu leidžia kreditoriui vertinti abiejų asmenų pajamas, turimus įsipareigojimus, kredito istoriją ir bendrą mokumą. Jeigu paskola suteikiama keliems bendraskoliams, kiekvienas jų turi suprasti, kad kreditorius vertins ne vien vidinį susitarimą šeimoje ar partnerystėje, bet ir tai, kas parašyta paskolos sutartyje.
Ar bendraskolis turi mokėti visą skolą, jei kitas nemoka?
Kreditoriui svarbiausia, kad visa prievolė būtų įvykdyta pagal sutartį. Jei vienas bendraskolis nemoka savo dalies, tai savaime nereiškia, kad kreditorius turi apsiriboti tik to asmens dalimi. Kai paskolos sutartyje numatyta solidari atsakomybė, kreditorius gali reikalauti įmokų ar skolos padengimo iš kito bendraskolio.
Vidinis bendraskolių susitarimas, pavyzdžiui, kad vienas moka 70 procentų įmokos, o kitas 30 procentų, gali būti svarbus jų tarpusavio santykiuose. Tačiau toks susitarimas savaime nebūtinai riboja kreditoriaus teisę reikalauti mokėjimo pagal paskolos sutartį. Sumokėjęs daugiau, nei buvo sutarta tarpusavyje, bendraskolis gali svarstyti regreso teisę arba atgręžtinį reikalavimą kitam asmeniui, bet tai jau atskiras klausimas nuo pareigos kreditoriui.
Ar bendraskolis automatiškai tampa turto bendrasavininku?
Atsakomybė už paskolą ir nuosavybės teisė į turtą nėra tas pats. Asmuo gali būti bendraskolis, bet tai dar nereiškia, kad jis automatiškai tampa turto bendrasavininku. Nuosavybę lemia pirkimo–pardavimo, registravimo, turto įsigijimo ir kiti sutartiniai dokumentai.
Todėl prieš pasirašant paskolos sutartį svarbu suprasti du atskirus klausimus: kas atsako už paskolą ir kam priklauso turtas. Jei žmogus tampa bendraskoliu, bet neįgyja nuosavybės dalies, jis gali prisiimti finansinę riziką be tiesioginės teisės į finansuojamą turtą. Tokia situacija turi būti įvertinta dar prieš pasirašant dokumentus, o ne tada, kai atsiranda ginčas dėl įmokų ar turto.
Kas yra užstatas: kuo turtinė atsakomybė skiriasi nuo asmeninės?
Kasdienėje kalboje žodis „užstatas“ dažnai vartojamas kalbant apie įkeistą turtą. Finansų ir teisės kontekste tiksliau vartoti sąvokas „įkeitimas“ arba „hipoteka“. Įkeitimas reiškia, kad konkrečiu turtu užtikrinamas prievolės įvykdymas, o kreditorius įgyja teisę siekti reikalavimo patenkinimo iš šio turto, jei skola negrąžinama. Kai tokiu turto įkeitimu užtikrinamas paskolos grąžinimas, praktiškai kalbama apie paskolą su užstatu.
Būsto paskolų atveju dažniausiai kalbama apie hipoteką. Lietuvos banko informacijoje apie būsto paskolas nurodoma, kad būsto paskola yra nekilnojamojo turto hipoteka užtikrinta paskola, tai yra paskola su nekilnojamojo turto įkeitimu. Tai padeda suprasti, kad kreditoriui svarbus ne tik skolininko mokumas, bet ir įkeisto turto vertė bei teisinis statusas.
Kai užstatas yra paties skolininko turtas
Jeigu skolininkas įkeičia savo turtą, kreditoriaus reikalavimas užtikrinamas konkrečiu objektu: būstu, žemės sklypu, transporto priemone ar kitu turtu, priklausomai nuo sutarties. Jei prievolė vykdoma tinkamai, įkeitimas dažniausiai lieka tik užtikrinimo priemonė. Tačiau jei atsiranda prievolės nevykdymas, kreditorius gali siekti reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka.
Turtinė atsakomybė šiuo atveju reiškia, kad rizikuojama ne abstrakčiai, o konkrečiu įkeistu turtu. Vis dėlto tai nereiškia, kad kitos pasekmės negalimos. Jei skolininkas pats yra paskolos gavėjas, jis atsako ir pagal paskolos sutartį, todėl gali būti paveiktos jo pajamos, kredito istorija ir galimybės skolintis ateityje.
Kai užstatas yra kito asmens turtas
Kartais turtą įkeičia ne pats paskolos gavėjas, o trečiasis asmuo, pavyzdžiui, tėvai įkeičia savo nekilnojamąjį turtą vaiko paskolai. Tokiu atveju svarbiausias klausimas yra ne vien tai, kieno skola, bet ir kokį vaidmenį tas trečiasis asmuo prisiėmė dokumentuose.
Trečiasis asmuo gali rizikuoti konkrečiu įkeistu turtu, bet tai nebūtinai reiškia, kad jis yra bendraskolis arba laiduotojas. Jei jis tik įkeičia konkretų turtą, jo rizika gali būti susieta su tuo turtu. Tačiau jei tas pats asmuo kartu pasirašo laidavimo sutartį arba paskolos dokumentuose nurodomas kaip bendraskolininkas, atsakomybė gali tapti platesnė ir apimti ne tik įkeistą turtą, bet ir asmeninį turtą ar pajamas.
Atsakomybės palyginimas pagal realias situacijas
- Žmogus laiduoja už draugo vartojimo paskolą. Paskolos gavėjas yra draugas, tačiau laiduotojas prisiima riziką, kad jam teks mokėti skolą, jei draugas nevykdys prievolės. Jei laidavimo sutartyje numatyta solidari atsakomybė ir nėra aiškios sumos ribos, gali būti reikalaujama ne tik pagrindinės skolos, bet ir palūkanų, delspinigių ar išieškojimo išlaidų.
- Du partneriai ima būsto paskolą kaip bendraskoliai. Abu yra paskolos sutarties šalys ir abu atsako kreditoriui. Net jei jie tarpusavyje susitaria, kad vienas mokės didesnę įmokos dalį, kreditorius pirmiausia remiasi paskolos sutartimi. Rizikuoja abiejų pajamos, kreditingumas ir finansinis stabilumas.
- Tėvai įkeičia savo turtą vaiko paskolai. Jei tėvai tik įkeičia konkretų turtą ir nepasirašo kaip laiduotojai ar bendraskoliai, jų pagrindinė rizika gali būti susieta su tuo įkeistu turtu. Tačiau būtina tikrinti, ar dokumentuose nėra papildomos asmeninės atsakomybės. Priešingu atveju rizika gali būti platesnė nei vien turto praradimas.
- Asmuo yra ir bendraskolis, ir įkeičia savo turtą. Tai dviguba rizika. Asmuo atsako kaip paskolos gavėjas, todėl gali būti reikalaujama mokėti skolą iš pajamų ar kito turto, o įkeistas turtas gali būti panaudotas reikalavimui patenkinti. Tokiu atveju rizikuojama ir asmeniškai, ir konkrečiu turtu.
- Laidavimo sutartyje nurodyta solidari atsakomybė. Tokia formuluotė reiškia, kad laiduotojas gali būti traktuojamas labai panašiai kaip skolininkas prievolės vykdymo prasme. Kreditorius gali kreiptis į jį dėl mokėjimo, jei pagrindinis skolininkas nevykdo įsipareigojimų. Vėliau laiduotojas gali turėti atgręžtinį reikalavimą skolininkui, tačiau tai nepašalina pirminės rizikos kreditoriui.
Kaip laiduotojas, bendraskolis ar užstatas veikia kreditingumą?
Finansų įstaigos, atlikdamos kreditingumo tikrinimą, paprastai vertina žmogaus pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją ir bendrą mokumą. Todėl laidavimas, bendraskolio statusas ar įkeitimas gali turėti reikšmės ateities skolinimuisi. Net jei žmogus pats negavo paskolos lėšų, jo prisiimtas įsipareigojimas gali būti vertinamas kaip rizikos veiksnys.
Bendraskolio atveju poveikis yra akivaizdus: tai tiesioginė paskolos prievolė. Laiduotojo atveju svarbu, kokia laidavimo apimtis ir ar yra reali tikimybė, kad skolininkas nevykdys prievolės. Įkeisto turto atveju finansų įstaigoms gali būti svarbu, kad turtas jau apsunkintas hipoteka ar įkeitimu, todėl jo panaudojimas kitam finansavimui gali būti ribotas.
Kreditingumas gali būti paveiktas ir tada, kai prievolė nevykdoma: vėlavimai, išieškojimas, ginčai dėl skolos ar priverstinis įkeisto turto realizavimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Dėl to prieš pasirašant dokumentus svarbu vertinti ne tik dabartinį pasitikėjimą kitu asmeniu, bet ir blogiausią realistišką scenarijų – kas mokės, jei pajamos sumažės, santykiai nutrūks arba pagrindinis skolininkas taps nemokus.
Ką būtina perskaityti sutartyje prieš tampant laiduotoju, bendraskoliu ar įkeičiant turtą?
Didžiausia klaida yra pasirašyti dokumentus remiantis vien žodiniu paaiškinimu, kad tai „tik formalumas“. Reikšmę turi ne tai, kaip vaidmuo pavadintas pokalbyje, o tai, kas tiksliai parašyta paskolos sutartyje, laidavimo sutartyje, hipotekos ar įkeitimo dokumentuose. Jei finansavimas yra būtent vartojimo kreditas, papildomai verta patikrinti pagrindines vartojimo kredito sutarties sąlygas, įskaitant bendrą kredito kainą, papildomus mokesčius, grąžinimo tvarką ir vėlavimo pasekmes.
- Ar atsakomybė solidari, ar subsidiari. Solidari atsakomybė reiškia platesnę kreditoriaus galimybę reikalauti mokėjimo iš bet kurio atsakingo asmens.
- Ar atsakomybė ribojama konkrečia suma. Aiški riba padeda suprasti maksimalią finansinę riziką, o jos nebuvimas gali reikšti platesnę atsakomybę.
- Ar atsakomybė apima palūkanas, delspinigius, netesybas, nuostolius ir išieškojimo išlaidas. Šios sumos gali reikšmingai padidinti bendrą mokėtiną sumą.
- Ar laidavimas terminuotas, ar galioja iki visiško prievolės įvykdymo. Svarbu suprasti, ar atsakomybė baigiasi konkrečią dieną, ar tęsiasi tol, kol prievolė visiškai įvykdoma.
- Koks tiksliai turtas įkeičiamas. Reikia aiškiai žinoti, ar įkeičiamas gyvenamasis būstas, žemės sklypas, kitas nekilnojamasis turtas ar kilnojamasis turtas.
- Ar asmuo pasirašo kaip bendraskolis, laiduotojas, įkaito davėjas ar keliais vaidmenimis vienu metu. Keli vaidmenys gali reikšti platesnę atsakomybę nei vienas atskiras įsipareigojimas.
- Ar numatyta teisė reikalauti sumokėtų sumų iš pagrindinio skolininko. Regreso teisė arba atgręžtinis reikalavimas gali būti svarbus, jei laiduotojas ar bendraskolis sumoka už kitą asmenį, tačiau tai nepanaikina pareigos kreditoriui pagal pasirašytus dokumentus.
Prieš pasirašant verta įvertinti ne tik tai, ar pasitikite pagrindiniu skolininku, bet ir tai, ką galėtumėte realiai prarasti, jei prievolė nebūtų vykdoma. Bendraskolio atsakomybė paprastai reiškia tiesioginę pareigą mokėti skolą, laidavimas gali priartėti prie tokios pačios atsakomybės, o įkeitimas susieja riziką su konkrečiu turtu. Saugiausia sprendimą priimti tik tada, kai aišku, kokiu vaidmeniu pasirašote, kokia atsakomybės apimtis numatyta dokumentuose ir ar ši rizika jums priimtina net nepalankiausiu atveju.
