Santuoka automatiškai nereiškia, kad visos vieno sutuoktinio paskolos ar skolos tampa bendros. Skola gali būti asmeninė, bendra šeimos skola arba solidari prievolė, kai kreditorius turi teisę reikalauti mokėjimo iš abiejų pagal sutartį ar įstatymą. Vertinant, ar sutuoktinis atsako už kito sutuoktinio paskolą, svarbu nustatyti, kada skola atsirado, kam buvo panaudoti pinigai, ar buvo kito sutuoktinio sutikimas ir ar paskola buvo skirta šeimos poreikiams. Vien tai, kad paskola paimta santuokos metu, dar nereiškia, kad ji visada yra bendra. Tačiau net ir asmeninės skolos atveju išieškojimas tam tikromis aplinkybėmis gali paliesti skolininko dalį bendrame sutuoktinių turte.
Ar sutuoktinis atsako už kito sutuoktinio paskolą?
Atsakymas priklauso nuo skolos pobūdžio. Pirmas galimas variantas – asmeninė skola. Tai tokia prievolė, kuri siejama tik su vienu sutuoktiniu: pavyzdžiui, paskola paimta iki santuokos, panaudota vieno asmens poreikiams arba atsirado be kito sutuoktinio sutikimo ir be ryšio su šeimos interesais. Tokiu atveju kreditorius dažniausiai pirmiausia nukreipia reikalavimą į skolininko asmeninį turtą.
Antras variantas – bendra šeimos skola. Ji gali atsirasti tada, kai paskola buvo skirta šeimos poreikiams, bendram namų ūkiui, vaikų išlaikymui, šeimos būstui ar kitoms bendroms reikmėms. Tokiais atvejais svarbu ne tik tai, kieno vardu pasirašyta paskolos sutartis, bet ir faktinis pinigų panaudojimas, kito sutuoktinio žinojimas, pritarimas ar nauda šeimai.
Trečias variantas – solidari prievolė. Ji reiškia, kad kreditorius gali reikalauti įvykdyti skolą iš abiejų sutuoktinių arba iš bet kurio iš jų, jeigu tokia atsakomybė kyla iš sutarties ar įstatymo. Praktikoje tai dažnai aktualu, kai abu sutuoktiniai yra bendraskoliai, abu pasirašė paskolos sutartį arba vienas iš jų laidavo už kitą. Solidari atsakomybė yra griežtesnė nei bendras šeimos intereso vertinimas, todėl prieš pasirašant bendraskolio ar laidavimo dokumentus reikia aiškiai suprasti pasekmes.
Kada skola laikoma bendra sutuoktinių skola?
Skola gali būti laikoma bendra sutuoktinių skola, kai yra aiškus abiejų sutuoktinių dalyvavimas arba kai prievolė susijusi su šeimos poreikiais. Teisinis pagrindas dėl prievolių, kurios gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, nustatytas CK 3.109 straipsnyje. Vis dėlto kiekvienoje situacijoje reikia vertinti ne vien formalią sutarties datą ar paskolos gavėjo vardą, bet ir sandorio aplinkybes.
Dažniausias atvejis, kai skola laikoma bendra, yra abiejų sutuoktinių pasirašyta sutartis. Jeigu abu sutuoktiniai yra paskolos sutarties šalys, bendraskoliai ar kartu prisiėmė įsipareigojimą bankui, kredito unijai ar kitam kreditoriui, jų atsakomybė paprastai kyla tiesiogiai iš sutarties. Tokiu atveju vienam sutuoktiniui vėliau teigti, kad jis paskola nesinaudojo, gali būti sudėtinga, nes jis pats prisiėmė sutartinę prievolę.
Bendra prievolė taip pat gali atsirasti, kai vienas sutuoktinis davė sutikimą kitam sudaryti paskolos sutartį. Sutikimas gali būti reikšmingas, jei iš aplinkybių matyti, kad paskola buvo imama šeimos interesais, pavyzdžiui, būstui, jo remontui ar bendro namų ūkio reikmėms. Kai kuriais atvejais svarbus gali būti ir vėlesnis pritarimas sandoriui, pavyzdžiui, kai sutuoktinis žinojo apie paskolą, naudojosi jos lėšomis įsigytais daiktais ar prisidėjo prie įmokų mokėjimo.
Skola taip pat gali būti vertinama kaip bendra, kai ji susijusi su bendru sutuoktinių turtu, vaikų auklėjimu, švietimu, šeimos namų ūkiu ar kitais būtinais šeimos poreikiais. Tai nereiškia, kad kiekvienas pirkinys išsimokėtinai ar kiekvienas vartojimo kreditas automatiškai tampa bendra skola. Reikia nustatyti, ar prievolė iš tikrųjų buvo naudinga šeimai, ar ji buvo proporcinga šeimos finansinei padėčiai ir ar nebuvo akivaizdžiai asmeninio pobūdžio.
Šeimos poreikiai: ką tai reiškia praktiškai?
Šeimos poreikiai paprastai suprantami kaip išlaidos, kurios susijusios su bendru gyvenimu, šeimos narių būtiniausiais interesais ir įprastu namų ūkio išlaikymu. Pavyzdžiui, būsto paskola bendram šeimos būstui dažnai turi aiškų ryšį su šeimos poreikiais, nes būstas naudojamas abiejų sutuoktinių ar vaikų gyvenimui. Panašiai gali būti vertinama paskola šeimos būsto remontui, jeigu remontas buvo realiai reikalingas ir pagerino bendrą sutuoktinių turtą.
Prie šeimos poreikių tam tikromis aplinkybėmis gali būti priskirta būtina buitinė technika išsimokėtinai, pavyzdžiui, šaldytuvas, skalbimo mašina ar kita kasdieniam namų ūkiui reikalinga įranga. Taip pat gali būti vertinamos vaikų darželio, mokyklos, ugdymo ar kitos su vaikų lavinimu susijusios išlaidos. Bendro namų ūkio išlaidos, jeigu jos pagrįstos ir susijusios su įprastu šeimos gyvenimu, taip pat gali turėti reikšmės sprendžiant, ar skola yra bendra.
Vis dėlto šie pavyzdžiai nėra absoliučios taisyklės. Ta pati paskola vienoje situacijoje gali būti laikoma susijusia su šeimos poreikiais, o kitoje – asmenine. Reikia vertinti paskolos sumą, būtinybę, šeimos finansinę padėtį, kito sutuoktinio žinojimą ir tai, ar lėšos buvo panaudotos pagal deklaruotą paskirtį. Pavyzdžiui, paskola remontui gali būti bendra, jeigu remontuotas šeimos būstas, tačiau gali kelti ginčų, jeigu pinigai realiai panaudoti vieno sutuoktinio asmeninėms reikmėms.
Kada skola lieka asmeninė?
Skola dažniausiai lieka asmeninė, kai ji atsirado iki santuokos. Sutuoktinis automatiškai netampa atsakingas už kito asmens anksčiau prisiimtą vartojimo kreditą, greitąjį kreditą, lizingą ar kitą įsipareigojimą vien todėl, kad sudaryta santuoka. Tokia skola ir toliau siejama su tuo asmeniu, kuris ją prisiėmė.
Asmeninėmis dažnai laikomos ir paskolos, paimtos vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams. Tai gali būti paskola asmeninėms pramogoms, kelionėms, brangiems pomėgiams, lošimams ar ankstesnėms asmeninėms skoloms dengti. Jeigu nėra ryšio su šeimos poreikiais, kito sutuoktinio sutikimo ar naudos šeimai, kreditoriui gali būti sunkiau pagrįsti, kad tokia prievolė turėtų būti vykdoma kaip bendra sutuoktinių skola.
Ginčų dažnai kyla dėl paskolų vieno sutuoktinio verslui. Tokia paskola gali būti asmeninė, jeigu verslas priklauso vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nedalyvavo sandoryje, nedavė sutikimo, o paskolos nauda šeimai nėra aiški. Tačiau situacija gali būti vertinama kitaip, jeigu verslo pajamos buvo pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, kitas sutuoktinis žinojo apie įsipareigojimą ar pats dalyvavo priimant sprendimus.
Svarbus niuansas yra tas, kad asmeninė skola ne visada reiškia, jog kitas sutuoktinis praktiškai visiškai nepajus išieškojimo. Jeigu skolininkas neturi pakankamai asmeninio turto, gali būti aktuali jo dalis bendrame sutuoktinių turte. Tai nereiškia, kad kitas sutuoktinis tampa bendraskoliu, tačiau bendroji jungtinė nuosavybė gali būti svarbi nustatant, kokia turto dalis priklauso skolininkui ir iš ko kreditorius gali siekti išieškojimo.
Paskola paimta iki santuokos: ar ji tampa bendra?
Iki santuokos paimta paskola vien dėl santuokos netampa bendra. Jeigu vienas asmuo dar iki santuokos sudarė vartojimo kredito, greitojo kredito, automobilio lizingo ar kitą paskolos sutartį, kitas sutuoktinis automatiškai netampa šios prievolės bendraskoliu. Santuoka pati savaime nepakeičia sutarties šalių ir nesukuria naujos pareigos mokėti už kito asmens ankstesnius įsipareigojimus.
Tačiau išieškojimo metu gali būti vertinama skolininko dalis bendrame turte, jeigu skolininkas neturi pakankamai asmeninio turto. Tai ypač aktualu, kai santuokos metu įgytas turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokiu atveju gali kilti klausimas ne dėl to, ar kitas sutuoktinis tapo skolininku, o dėl to, kokia turto dalis priklauso skolininkui.
Jei vyras iki santuokos turėjo vartojimo kreditą, žmona vien dėl santuokos netampa šios paskolos bendraskole. Tačiau jeigu vėliau vykdomas išieškojimas ir nėra asmeninio turto, gali būti sprendžiamas klausimas dėl skolininko dalies bendrame santuokoje įgytame turte.
Paskola paimta santuokos metu vieno sutuoktinio vardu
Vien faktas, kad paskola paimta santuokos metu, nereiškia, jog ji automatiškai yra bendra. Reikia vertinti, kas pasirašė sutartį, ar buvo kito sutuoktinio sutikimas, ar jis vėliau pritarė sandoriui, kam panaudoti pinigai ir ar paskola buvo būtina šeimos poreikiams. Šie kriterijai svarbūs tiek sprendžiant ginčą tarp sutuoktinių, tiek vertinant kreditoriaus reikalavimus. Atskiras klausimas yra, ar konkrečioje situacijoje apskritai galima paskola be sutuoktinio sutikimo, nes tai priklauso nuo paskolos rūšies, paskirties, užtikrinimo ir kredito davėjo taikomų reikalavimų.
Pavyzdžiui, jeigu vienas sutuoktinis savo vardu paėmė paskolą šeimos būsto remontui, o abu sutuoktiniai gyveno tame būste ir naudojosi remonto rezultatu, tokia prievolė gali būti vertinama kaip susijusi su šeimos poreikiais. Tačiau jeigu vienas sutuoktinis paėmė greitąjį kreditą lošimams ar asmeninėms skoloms dengti, tokia skola dažniausiai būtų laikoma asmenine, jeigu kitas sutuoktinis nedavė sutikimo ir šeima iš to negavo naudos.
| Situacija | Tikėtinas skolos pobūdis | Kodėl |
|---|---|---|
| Abu pasirašė būsto paskolos sutartį | Bendra / solidari | Abu yra sutarties šalys. |
| Vienas paėmė paskolą šeimos būsto remontui | Gali būti bendra | Skirta šeimos poreikiams. |
| Vienas paėmė greitąjį kreditą lošimams | Dažniausiai asmeninė | Nesusijusi su šeimos poreikiais. |
| Paskola paimta iki santuokos | Dažniausiai asmeninė | Santuoka jos automatiškai nesubendrina. |
| Pirkta būtina buitinė technika išsimokėtinai | Gali būti bendra | Naudojama šeimos ūkyje. |
| Paskola vieno sutuoktinio verslui | Dažnai asmeninė, bet priklauso nuo aplinkybių | Reikia vertinti naudą šeimai ir sutikimą. |
Būsto paskola santuokoje: kodėl bankai dažnai vertina abu sutuoktinius?
Būsto paskola santuokoje turi dvi skirtingas puses: kreditingumo vertinimą ir teisinę atsakomybę pagal paskolos sutartį. Kreditingumo vertinimas reiškia, kad bankas ar kitas paskolos davėjas vertina, ar šeima pajėgs vykdyti įsipareigojimus. Tokiu atveju gali būti vertinamos abiejų sutuoktinių pajamos, turimi finansiniai įsipareigojimai, vaikų ar išlaikytinių skaičius, kitos reguliarios išlaidos ir bendra namų ūkio finansinė padėtis.
Šis vertinimas susijęs su atsakingojo skolinimo principais. Daugiau apie tai pateikiama Lietuvos banko puslapyje: Lietuvos banko informacija apie atsakingąjį skolinimą. Praktikoje tai reiškia, kad jeigu būsto paskolą ima šeima, bankas gali domėtis ne tik vieno sutuoktinio atlyginimu, bet ir visos šeimos finansine našta.
Vis dėlto kreditingumo vertinimą reikia atskirti nuo klausimo, kas yra paskolos sutarties šalis. Jeigu abu sutuoktiniai pasirašo būsto paskolos sutartį kaip bendraskoliai, abu prisiima sutartinę atsakomybę bankui. Jeigu sutartį pasirašo tik vienas sutuoktinis, reikia vertinti konkrečias sutarties sąlygas, turto režimą, sutikimus ir tai, ar prievolė susijusi su šeimos poreikiais. Ar sutuoktinis turi pasirašyti būsto paskolos sutartį, priklauso nuo banko reikalavimų, sandorio struktūros ir perkamo turto teisinio režimo.
Kas vyksta, jei sutuoktinis nemoka paskolos?
Jeigu sutuoktinis nemoka paskolos, pirmiausia reikia nustatyti, ar prievolė yra asmeninė, bendra ar solidari. Tai nėra vien techninis klausimas: nuo jo priklauso, iš kokio turto kreditorius gali reikalauti mokėjimo ir kokias teises turi kitas sutuoktinis. Vertinamos sutarties sąlygos, paskolos paskirtis, pinigų panaudojimas, sutuoktinio sutikimas ir šeimos poreikių ryšys.
Jeigu prievolė yra asmeninė, išieškojimas dažniausiai pirmiausia nukreipiamas į skolininko asmeninį turtą. Tai gali būti jo asmeninės lėšos, iki santuokos turėtas turtas, paveldėtas ar dovanotas turtas, jeigu jis laikomas asmeniniu, taip pat kitos skolininkui priklausančios teisės. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi veikti pagal vykdomąjį dokumentą ir taikytinas proceso taisykles.
Jeigu asmeninio turto nepakanka, gali būti sprendžiamas klausimas dėl skolininko dalies bendrame sutuoktinių turte. Tai svarbu tais atvejais, kai santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje reglamentuojamas skolininko fizinio asmens turto dalies, kai turtas yra bendras su kitais asmenimis, nustatymas. Tokia situacija nereiškia, kad kitas sutuoktinis automatiškai tampa atsakingas už skolą, tačiau jo ir skolininko bendro turto režimas gali tapti reikšmingas išieškojimo procese.
Jeigu prievolė bendra ar solidari, kreditorius gali reikalauti vykdymo pagal sutartį ir įstatymą. Kai abu sutuoktiniai yra bendraskoliai, bankas ar kitas kreditorius paprastai gali kreiptis dėl mokėjimo į abu, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų faktiškai naudojosi paskolos lėšomis. Vėliau tarp pačių sutuoktinių gali kilti klausimas, kokia dalis turėjo tekti kiekvienam, tačiau tai nebūtinai apriboja kreditoriaus teises pagal sutartį.
Paskolos ir skolos skyrybų metu
Skyrybos savaime nepanaikina paskolos įsipareigojimų kreditoriui. Jeigu abu sutuoktiniai yra bendraskoliai pagal būsto paskolos, vartojimo kredito ar kitą sutartį, jie gali likti atsakingi bankui ar kitam kreditoriui ir po santuokos nutraukimo. Tai svarbu suprasti, nes teismo sprendimas dėl turto ir įsipareigojimų padalijimo tarp buvusių sutuoktinių ne visada pakeičia pačią kredito sutartį.
Pavyzdžiui, skyrybų byloje sutuoktiniai gali susitarti arba teismas gali nustatyti, kad vienas iš jų toliau mokės būsto paskolą. Tačiau jeigu bankas nesutinka pakeisti sutarties ir atleisti kito bendraskolio nuo atsakomybės, kreditorius gali ir toliau laikyti abu asmenis atsakingais pagal pradinę sutartį. Todėl paskolos po skyrybų turėtų būti vertinamos ne tik kaip buvusių sutuoktinių tarpusavio susitarimas, bet ir kaip santykis su kreditoriumi.
Jeigu vienas bendraskolis po skyrybų sumoka daugiau, nei jam tenkanti dalis, gali kilti regreso arba atgręžtinio reikalavimo klausimas kitam buvusiam sutuoktiniui. Tai reiškia, kad sumokėjęs asmuo tam tikromis aplinkybėmis gali siekti susigrąžinti dalį sumos iš kito asmens. Tokios situacijos priklauso nuo sutarties, teismo sprendimo, sutuoktinių susitarimo ir faktinių mokėjimų.
Skyrybų metu taip pat svarbu atskirti bendras sutuoktinių skolas nuo asmeninių. Jeigu paskola buvo paimta vieno sutuoktinio vardu ir panaudota asmeniniams tikslams, kitas sutuoktinis gali ginčyti, kad ji turėtų būti dalijama kaip bendra. Tačiau jeigu paskolos lėšomis buvo remontuotas bendras būstas, išlaikomi vaikai ar tenkinami bendri šeimos poreikiai, toks argumentas gali būti vertinamas kitaip.
Kaip apsisaugoti nuo sutuoktinio skolų?
Viena svarbiausių priemonių yra vedybų arba povedybinė sutartis. Joje sutuoktiniai gali susitarti dėl turto režimo, atskirti tam tikrą turtą ar pajamas, nustatyti, kaip bus valdomi įsipareigojimai. Tokia sutartis gali padėti sumažinti neapibrėžtumą, tačiau ji turi būti sudaryta tinkama forma ir negali būti naudojama nesąžiningai kreditorių teisėms pažeisti.
Aiškus susitarimas dėl turto režimo taip pat svarbus tada, kai vienas sutuoktinis vykdo verslą, turi didesnių finansinių rizikų ar planuoja prisiimti reikšmingų įsipareigojimų. Jeigu turtas ir prievolės nėra aiškiai atskirti, vėliau gali kilti ginčų dėl to, ar tam tikra paskola buvo asmeninė, ar susijusi su šeimos interesais.
Reikia atsargiai vertinti paskolos, laidavimo ir bendraskolio dokumentus. Pasirašymas kaip bendraskoliui ar laiduotojui nėra formalumas. Tokie dokumentai gali sukurti tiesioginę pareigą atsakyti kreditoriui net tada, kai pinigais faktiškai naudojosi kitas sutuoktinis. Prieš pasirašant verta suprasti, ar įsipareigojimas bus asmeninis, bendras, ar solidarus.
Praktiškai naudinga saugoti įrodymus, kam buvo panaudotos paskolos lėšos. Tai gali būti sąskaitos, mokėjimo pavedimai, pirkimo dokumentai, rangos sutartys, susirašinėjimas ar kiti duomenys, rodantys, ar pinigai buvo skirti šeimos būstui, vaikų poreikiams, bendram namų ūkiui, ar vieno sutuoktinio asmeninėms išlaidoms. Ginčo atveju tokie įrodymai gali būti svarbesni už abstraktų teiginį, kad paskola buvo „šeimai“ arba „ne šeimai“.
Prieš imant bendrą būsto paskolą verta įsivertinti esamus įsipareigojimus: vartojimo kreditus, greituosius kreditus, lizingą, laidavimus, kredito kortelių limitus ir kitus mokėjimus. Tai svarbu ne tik banko kreditingumo vertinimui, bet ir pačių sutuoktinių rizikos supratimui. Jeigu vieno sutuoktinio finansinė padėtis sudėtinga, bendras įsipareigojimas gali turėti ilgalaikių pasekmių abiem.
Ginčytinose situacijose naudinga pasitarti su teisininku. Tai ypač aktualu, kai kreditorius teigia, kad skola bendra, nors paskola paimta be kito sutuoktinio žinios, arba kai antstolis pradeda veiksmus, galinčius paliesti bendrą sutuoktinių turtą. Kuo anksčiau įvertinamos sutartys, turto režimas ir išieškojimo dokumentai, tuo lengviau suprasti galimas teises ir pareigas.
Kada verta kreiptis į teisininką?
Į teisininką verta kreiptis, jeigu gavote antstolio pranešimą dėl sutuoktinio skolos ir neaišku, ar išieškojimas gali būti nukreiptas į bendrą turtą. Tokiu atveju svarbu įvertinti, ar prievolė asmeninė, ar bendra, koks yra sutuoktinių turto režimas ir kokie veiksmai jau atlikti vykdymo procese.
Teisinė pagalba taip pat naudinga, jeigu bankas ar kitas kreditorius reikalauja mokėti už buvusį sutuoktinį po skyrybų. Reikia patikrinti, ar buvote bendraskolis, laiduotojas, ar tik sutuoktinis, kurio pajamos buvo vertintos kreditingumo vertinimo metu. Šios situacijos teisiškai skiriasi, todėl vien kreditoriaus reikalavimas dar neatsako į visus klausimus.
Verta pasikonsultuoti, jeigu sužinojote apie paskolą, kurios neėmėte, nepasirašėte ir apie kurią nežinojote. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar buvo jūsų sutikimas, ar paskolos lėšos naudotos šeimos poreikiams, ar kreditorius pagrįstai teigia, kad skola yra bendra.
Teisininko pagalbos dažnai reikia skyrybų metu, kai tenka padalyti paskolas, būsto paskolos įsipareigojimus, vartojimo kreditus ar kitas skolas. Taip pat verta kreiptis, jeigu norite sudaryti vedybų ar povedybinę sutartį, aiškiai atskirti turto režimą arba sumažinti riziką dėl vieno sutuoktinio verslo skolų.
Konsultacija ypač svarbi, kai kreditorius teigia, kad skola yra bendra, nors paskola paimta be jūsų žinios. Tokiose situacijose gali reikėti vertinti sutartis, mokėjimų istoriją, paskolos panaudojimą, šeimos poreikių buvimą, bendrą sutuoktinių turtą ir galimą išieškojimą iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
