Lietuvoje nėra vienos universalios sumos, kurią galima pervesti be mokesčių visais atvejais. Pats bankinis pavedimas nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas — mokestis priklauso nuo to, už ką pinigai pervesti. Vienaip vertinama dovana pinigais iš tėvų ar vaikų, kitaip — atlygis už darbą, nuomos pajamos ar turto pardavimo pinigai. Todėl klausimas „kiek pinigų galima pervesti be mokesčių?“ visada turi būti siejamas su pinigų kilme ir pervedimo paskirtimi.
Pirmiausia atskirkite: banko mokestis, GPM ar VMI patikra
Dažniausia painiava kyla todėl, kad vienu metu kalbama apie tris skirtingus dalykus: banko mokestį, gyventojų pajamų mokestį ir VMI ar banko dėmesį didesnėms įplaukoms.
Banko pervedimo mokestis yra banko ar kito mokėjimo paslaugų teikėjo įkainis už pavedimą. Jis gali priklausyti nuo banko plano, pavedimo tipo, valiutos, šalies ar mokėjimo skubumo. Tai nėra mokestis valstybei už gautas pajamas. Net jei bankas už pavedimą netaiko jokio įkainio, tai dar nereiškia, kad gauti pinigai visada neapmokestinami.
Gyventojų pajamų mokestis priklauso nuo to, ar gauti pinigai laikomi apmokestinamosiomis pajamomis. Pavyzdžiui, pavedimas už atliktą darbą, suteiktas paslaugas, nuomą ar parduotą turtą gali sukelti mokestinių pareigų. Tačiau pinigų pervedimas be mokesčių galimas tada, kai įplauka nėra apmokestinamos pajamos: tai gali būti pervedimas tarp savo sąskaitų, skolos grąžinimas, pagrįsta dovana iš artimųjų ar bendrų išlaidų kompensavimas.
VMI matomumas arba banko prašymas pagrįsti lėšų kilmę yra dar kitas klausimas. Finansų įstaigos gali teikti duomenis apie sąskaitų įplaukas, o bankas gali paprašyti paaiškinti, iš kur gauta didesnė suma. Tačiau tai savaime nereiškia, kad atsiranda GPM. Klausimas „ar VMI mato pavedimus?“ nėra tas pats, kas „ar nuo pavedimo reikia mokėti mokestį?“. VMI ar bankui gali būti svarbu, ar lėšų kilmė pagrįsta dokumentais ir ar pinigai atitinka realią deklaruotą situaciją.
Kiek galima pervesti pagal situaciją
| Situacija | Ar atsiranda mokestis? | Ką svarbu žinoti |
|---|---|---|
| Pervedimas tarp savo sąskaitų | Paprastai ne | Jei pervedate pinigus iš vienos savo sąskaitos į kitą, tai nėra naujos pajamos. Svarbu, kad sąskaitos priklausytų tam pačiam asmeniui. |
| Dovana iš artimųjų | Paprastai ne | Dovana iš sutuoktinio, tėvų, vaikų, brolių, seserų, senelių ar vaikaičių paprastai nėra apmokestinama GPM. Didesnėms sumoms svarbi dovanojimo sutartis. |
| Dovana iš draugo ar kito ne artimo asmens | Gali atsirasti | Taikoma 2 500 Eur riba per metus. Viršijanti dalis gali būti apmokestinama, jei nėra kitų taikytinų išimčių. |
| Paskola arba skolos grąžinimas | Paprastai ne, jei tai tikra paskola ar grąžinama skola | Reikia turėti įrodymus: paskolos sutartį, pavedimų istoriją, susirašinėjimą, aiškią pavedimo paskirtį. |
| Bendrų išlaidų kompensavimas | Paprastai ne | Pavyzdžiui, kai vienas žmogus sumoka už kelionę ar bendrą pirkinį, o kiti perveda savo dalį. Reikėtų saugoti mokėjimo įrodymus. |
| Atlygis už darbą ar paslaugas | Taip, gali atsirasti | Tokie pinigai gali būti laikomi darbo, individualios veiklos ar kitomis apmokestinamosiomis pajamomis. Pavedimo paskirtis „dovana“ nepakeičia realaus sandorio pobūdžio. |
| Turto pardavimo arba nuomos pinigai | Gali atsirasti | Priklauso nuo turto rūšies, pardavimo aplinkybių, nuomos formos ir taikomų taisyklių. Tai nėra vien paprastas „pavedimas be mokesčių“. |
| 15 000 Eur metinės įplaukos | Tai nėra mokesčių riba | 15 000 Eur riba siejama su finansų įstaigų duomenų teikimu VMI, bet ji nereiškia, kad iki šios sumos viskas neapmokestinama, o virš jos viskas apmokestinama. |
Dovanos iš artimųjų: kada mokesčio nėra
Dovana pinigais iš artimųjų daugeliu atvejų nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Tokiais artimaisiais laikomi sutuoktinis, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Todėl pavedimas tėvams, pavedimas vaikui ar pinigų pervedimas tarp kitų artimų šeimos narių paprastai nesukuria GPM prievolės vien dėl paties pervedimo fakto.
Svarbu suprasti, kad neapmokestinimas priklauso nuo realios pinigų paskirties. Jei tai iš tiesų dovana iš artimojo, ji vertinama kitaip nei atlygis už darbą, paslaugas ar parduotą turtą. Didesnėms sumoms naudinga turėti aiškią dovanojimo sutartį ir pavedimo paskirtyje nurodyti, kad tai dovana. Jei artimojo pervestus pinigus reikės grąžinti, tai jau ne dovana, o paskola iš artimųjų, todėl svarbu aiškiai užfiksuoti grąžinimo pareigą ir pinigų perdavimo pagrindą.
Nuo 2019 m. dovanos, gautos iš artimųjų, neprivalo būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje. Daugiau apie dovanų apmokestinimą ir deklaravimą galima rasti oficialiame VMI puslapyje.
Dovanos iš draugų ar kitų gyventojų: 2 500 Eur riba
Kai dovana gaunama ne iš artimojo, taikoma kita logika. Dovanos iš kitų gyventojų, kurie nėra sutuoktinis, tėvai, vaikai, broliai, seserys, seneliai ar vaikaičiai, neapmokestinamos iki 2 500 Eur per metus. Tai reiškia, kad pavedimas draugui ar pavedimas iš draugo gali būti neapmokestinamas tik tam tikrose ribose.
Pavyzdžiui, jei draugas per metus padovanoja 3 000 Eur, ne visa suma automatiškai apmokestinama. Tokiu atveju 2 500 Eur dalis patenka į neapmokestinamą ribą, o viršijanti 500 Eur dalis gali būti apmokestinama kaip dovanojimo būdu gautos pajamos, jei netaikomos kitos išimtys.
Ši 2 500 Eur riba nereiškia, kad didesnio pavedimo negalima gauti. Ji reiškia, kad viršijus ribą gali atsirasti pareiga įvertinti deklaravimą ir GPM. Taip pat svarbu, kad „dovana“ būtų tikra dovana, o ne užmokestis už darbą, paslaugas ar parduotą daiktą. Vien pavedimo paskirtyje įrašytas žodis „dovana“ realios pinigų paskirties nepakeičia.
Kodėl 15 000 Eur nėra mokesčių riba
15 000 Eur riba dažnai klaidingai suprantama kaip suma, kurią galima gauti į sąskaitą be mokesčių. Iš tikrųjų 15 000 Eur metinių įplaukų riba susijusi su finansų įstaigų duomenų teikimu VMI. Tai nėra automatinė gyventojų pajamų mokesčio riba ir neturi būti vadinama „leidžiama suma be mokesčių“. Apie 15 000 Eur metinių įplaukų duomenų teikimą VMI galima skaityti oficialioje VMI informacijoje.
Mažesnė nei 15 000 Eur suma gali būti apmokestinama, jei tai realios pajamos. Pavyzdžiui, jei žmogus gauna 4 000 Eur už atliktas paslaugas, tokia suma gali būti laikoma apmokestinamosiomis pajamomis, nors ji ir nesiekia 15 000 Eur.
Didesnė nei 15 000 Eur suma gali būti neapmokestinama, jei ji pagrįsta ir pagal savo pobūdį nėra apmokestinamosios pajamos. Tai gali būti dovana iš artimųjų, paskolos grąžinimas, pervedimas tarp savo sąskaitų ar kita dokumentais pagrįsta neapmokestinama įplauka.
Todėl klausiant, kiek galima pervesti pinigų, svarbiausia ne vien suma. Svarbiausia, kodėl pinigai pervesti, ar yra dokumentai, ar aiški lėšų kilmė ir ar gauti pinigai pagal savo esmę yra pajamos.
Kada reikia rašytinės ar notarinės dovanojimo sutarties
Didesnė dovana pinigais turėtų būti įforminta tinkamai. Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnį dovanojimo sutartis, kai dovanojama didesnė kaip 1 500 Eur suma, turi būti rašytinės formos. Dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 Eur, turi būti notarinės formos.
Tai svarbu ne tik teisiškai, bet ir praktiškai. Jei vėliau bankas ar VMI paprašytų pagrįsti lėšų kilmę, vien žodinio paaiškinimo gali neužtekti. Rašytinė ar notarinė dovanojimo sutartis padeda parodyti, kad pervesti pinigai buvo dovana, o ne paslėptas atlygis, neaiškios kilmės įplaukos ar kitos apmokestinamos pajamos.
Oficiali nuostata pateikta Civilinio kodekso 6.469 straipsnyje.
Praktikoje tai reiškia, kad pavedimas vaikui, tėvams ar kitam artimam žmogui gali būti neapmokestinamas, bet didesnėms sumoms vis tiek verta pasirūpinti tinkama forma. Mokesčių nebuvimas ir dokumentų nereikalingumas nėra tas pats dalykas.
Paskola, skolos grąžinimas ir bendros išlaidos
Ne kiekviena įplauka į banko sąskaitą yra pajamos. Jei draugas grąžina skolą, partneris perveda už bendrą pirkinį ar keli žmonės kompensuoja savo kelionės dalį tam, kuris apmokėjo visą sumą, tokie pavedimai paprastai nėra pajamos. Tai yra anksčiau susidariusio įsipareigojimo ar bendrų išlaidų padengimas.
Pavyzdžiui, vienas žmogus gali nupirkti lėktuvo bilietus visai grupei, o kiti jam pervesti savo dalį. Tokiu atveju į sąskaitą gauti pinigai nėra uždarbis. Panašiai ir tada, kai žmogus grąžina anksčiau paskolintus pinigus: gaunama suma gali būti tik skolos grąžinimas, o ne naujos pajamos.
Vis dėlto tokias situacijas reikia gebėti pagrįsti. Verta turėti paskolos sutartį, pavedimų istoriją, susirašinėjimą dėl bendrų išlaidų, mokėjimo kvitus ar sąskaitas. Jei pinigai iš tiesų skolinami, svarbu žinoti ir kaip tinkamai įforminti pinigų skolinimą pagal paskolos sumą bei pinigų perdavimo būdą. Pavedimo paskirtis taip pat turėtų būti aiški, pavyzdžiui, „skolos grąžinimas“, „už kelionės bilietus“, „kompensacija už bendrą pirkinį“. Kuo didesnė suma, tuo svarbiau, kad paaiškinimas būtų paremtas ne vien prisiminimais, bet ir dokumentais.
Jei paskola buvo suteikta grynaisiais, o vėliau grąžinama pavedimu, įrodymų klausimas gali būti dar svarbesnis. Tokiu atveju naudinga turėti rašytinį susitarimą ar bent kitus duomenis, patvirtinančius, kada ir kokiomis sąlygomis pinigai buvo paskolinti.
Tai, kad paskolos pagrindinė suma paprastai nėra pajamos, dar nereiškia, kad visomis aplinkybėmis nėra kitų duomenų pateikimo ar deklaravimo pareigų. Jos gali priklausyti nuo pinigų perdavimo būdo, sumos, palūkanų ir sandorio šalių, todėl atskirai verta pasitikrinti, kaip deklaruoti paskolas konkrečioje situacijoje.
Kada pavedimas gali būti laikomas apmokestinamomis pajamomis
Pavedimas gali būti apmokestinamas, jei pagal savo esmę tai yra pajamos. Nesvarbu, ar pinigai pervesti vienu pavedimu, ar keliomis mažesnėmis sumomis. Mokestinei reikšmei svarbi ne tik suma, bet ir tikroji pinigų paskirtis.
Apmokestinamomis pajamomis gali būti laikomas atlygis už darbą, atlygis už paslaugas, individualios veiklos pajamos, nuomos pajamos, turto pardavimo pajamos, palūkanos, prizai ar laimėjimai. Taip pat mokestinių pasekmių gali atsirasti, kai gaunama dovana iš ne artimo asmens ir per metus viršijama 2 500 Eur riba.
Pavyzdžiui, jei žmogus reguliariai gauna pavedimus už atliktus remonto darbus, konsultacijas, grožio paslaugas ar kitą veiklą, tokios įplaukos gali būti vertinamos kaip pajamos iš veiklos. Jei pervedama suma už buto nuomą, tai nėra paprastas pinigų pervedimas be mokesčių — tai gali būti nuomos pajamos. Jei gaunami pinigai už parduotą daiktą ar turtą, reikėtų vertinti konkrečią pardavimo situaciją ir taikomas taisykles.
Svarbu ir tai, kad pavedimo paskirtyje įrašyta „dovana“ savaime nepakeičia realios pinigų paskirties. Jei pinigai iš tikrųjų mokami už darbą, paslaugas ar turtą, jų pavadinimas pavedime nepadaro jų neapmokestinama dovana. Todėl klausimas „ar reikia deklaruoti gautus pinigus?“ visada turi būti sprendžiamas pagal realias aplinkybes.
Kokius dokumentus verta saugoti gavus ar pervedus didesnę sumą
Gavus ar pervedus didesnę sumą, svarbiausia turėti įrodymus, kurie paaiškina lėšų kilmę ir pavedimo paskirtį. Tai nereiškia, kad kiekvienas pavedimas automatiškai kelia problemų, tačiau aiškūs dokumentai padeda išvengti neaiškumų, jei bankas paprašo paaiškinimo arba VMI vertina įplaukų pobūdį.
Verta saugoti:
- dovanojimo sutartį, ypač kai dovana pinigais yra didesnės vertės;
- paskolos sutartį, jei pinigai paskolinami ar vėliau grąžinami;
- skolos grąžinimo įrodymus, įskaitant ankstesnius pavedimus ar susirašinėjimą;
- pirkimo–pardavimo sutartį, jei pinigai gauti už parduotą turtą ar daiktą;
- sąskaitas faktūras ar kitus apskaitos dokumentus, jei pinigai susiję su paslaugomis ar veikla;
- susirašinėjimą dėl bendrų išlaidų, pavyzdžiui, kelionės, nuomos, remonto ar bendro pirkinio;
- aiškią pavedimo paskirtį, kuri atitinka realų pinigų pervedimo pagrindą;
- notarinius dokumentus, jei jų reikia pagal dovanojimo ar kito sandorio formą.
Aiški pavedimo paskirtis ir dokumentai ypač naudingi tada, kai suma didelė, pavedimai kartojasi arba pinigai gaunami iš žmogaus, su kuriuo nėra artimos giminystės ryšio. Tokiais atvejais verta iš anksto pasirūpinti, kad būtų aišku ne tik kiek galima pervesti pinigų, bet ir kodėl tie pinigai buvo pervesti.
