Pereiti prie turinio
Pagrindinis turinys

Ar premijos ir priedai įskaičiuojami į pajamas imant paskolą?

Ar premijos ir priedai įskaičiuojami į pajamas imant paskolą?

Taip, premijos ir priedai prie atlyginimo gali būti įskaičiuojami į pajamas imant paskolą, tačiau ne visada pripažįstama visa jų suma. Sprendimas priklauso nuo išmokų reguliarumo, mokėjimo istorijos, stabilumo ir pagrįstos tikimybės jas gauti ateityje. Reguliarūs darbo užmokesčio priedai turi didesnę tikimybę būti pripažinti tvariomis pajamomis negu vienkartinės premijos. Galutinį sprendimą, kokią papildomų pajamų dalį įskaityti, priima kredito davėjas.

Kokios premijos ir priedai įskaičiuojami į pajamas?

Bankai papildomas darbo pajamas vertina pagal jų pobūdį ir pasikartojimą. Svarbu ne vien tai, kiek pinigų darbuotojas gavo, bet ir ar panašių išmokų galima pagrįstai tikėtis ateityje. Panašūs tvarumo klausimai aktualūs ir vertinant kitus pajamų šaltinius, tačiau tai, kaip pajamų tipas veikia paskolos paraišką, priklauso nuo konkrečių pajamų pobūdžio ir jų gavimo aplinkybių.

Reguliarūs mėnesiniai priedai. Tai papildomas atlygis už pardavimus, produktyvumą, pasiektus darbo rodiklius ar kitus rezultatus. Jei mėnesiniai priedai mokami oficialiai, nuosekliai ir jų dydis pernelyg nesvyruoja, bankas gali juos įtraukti į tvarias pajamas. Pavyzdžiui, kelis mėnesius ar ilgiau mokamas priedas už pardavimo rezultatus gali būti vertinamas palankiau nei neseniai pradėta mokėti kintamoji atlyginimo dalis.

Ketvirtinės ir metinės premijos. Rečiau mokamos premijos taip pat gali būti pripažįstamos pajamomis, ypač jei darbuotojas jas gauna ne vienus metus. Vertinimą sustiprina aiškios premijavimo taisyklės, darbo sutarties nuostatos ar darbdavio patvirtinta mokėjimo praktika. Vis dėlto metinė premija nėra automatiškai padalijama iš 12 mėnesių ir visa įtraukiama į vertinamas mėnesio pajamas. Bankas gali pripažinti tik dalį jos vertės.

Vienkartinės premijos. Išmoka už užbaigtą projektą, išskirtinį pasiekimą ar ypatingus darbo rezultatus gali būti laikoma atsitiktinėmis pajamomis. Jeigu nėra pagrindo manyti, kad tokia premija pasikartos, bankas gali jos visai neįskaityti.

Pagal Valstybinės darbo inspekcijos paaiškinimą apie darbo užmokesčio sudėtį, priedai ir premijos gali būti darbo užmokesčio sudedamosios dalys. Tačiau faktiškai gauta premija ir banko pripažintos tvarios pajamos nėra tas pats. Net oficialiai išmokėta bei apmokestinta suma nebūtinai padidina pajamas, pagal kurias vertinamos paskolos gavėjo galimybės grąžinti kreditą.

Kaip bankas vertina premijų ir priedų tvarumą?

Atliekant kreditingumo vertinimą, analizuojamas ne tik fiksuotas darbo užmokestis, bet ir papildomų pajamų patikimumas. Bankas vertina, kaip dažnai mokami priedai, kiek laiko jie gaunami, ar jų sumos labai svyruoja ir kokiomis sąlygomis darbuotojui skiriamos premijos.

Būsto paskolos atveju pagal Lietuvos banko atsakingojo skolinimo reikalavimus paprastai vertinamas ne trumpesnio kaip paskutinių šešių mėnesių laikotarpio tvarių pajamų vidurkis ir ilgalaikis pajamų tvarumas. Tačiau šešių mėnesių priedų mokėjimo istorija savaime nereiškia, kad jie bus visiškai įskaityti.

Jeigu premijos mokamos kas ketvirtį ar kartą per metus, bankas gali analizuoti ilgesnio laikotarpio pajamas. Pavyzdžiui, kelis metus iš eilės išmokėtos metinės premijos suteikia daugiau informacijos apie jų pasikartojimą nei viena neseniai gauta išmoka.

Reikšmės turi ir premijavimo taisyklės. Sutartyje numatyta aiški priedų apskaičiavimo tvarka gali padėti pagrįsti jų tęstinumą, tačiau jei mokėjimas priklauso nuo neprognozuojamų įmonės rezultatų ar darbdavio sprendimo, būsimos pajamos gali būti laikomos mažiau patikimomis.

Bankas gali įskaityti visą kintamąją atlyginimo dalį, tik jos dalį arba jos nepripažinti. Visi kredito davėjai neprivalo taikyti vienodo procento ar identiško pajamų vertinimo laikotarpio. Sprendimas priklauso nuo turimų įrodymų, konkretaus banko vertinimo tvarkos ir paskolos gavėjo finansinės situacijos.

Kiek premijos ir priedai gali padidinti vertinamas pajamas?

Priedų įtaka banko vertinamoms pajamoms geriausiai matoma palyginus du praktinius atvejus. Abiejuose pavyzdžiuose nurodomos pajamos po mokesčių, tačiau skiriasi jų mokėjimo dažnumas.

1 pavyzdys – mėnesinis priedas. Darbuotojas gauna 1 500 Eur fiksuotą mėnesio atlyginimą į rankas ir papildomus 300 Eur kiekvieną mėnesį už darbo rezultatus. Jeigu bankas visą priedą pripažintų tvariomis pajamomis, bendra vertinamų mėnesio pajamų suma galėtų siekti 1 800 Eur.

Vis dėlto, jei priedas mokamas neseniai arba jo gavimas ateityje nėra pakankamai pagrįstas, bankas gali vertinti mažesnę sumą. Todėl 1 800 Eur yra iliustracinis skaičiavimas, o ne garantuotas rezultatas.

2 pavyzdys – metinė premija. Darbuotojas gauna 1 500 Eur fiksuotą mėnesio atlyginimą į rankas ir vieną 2 400 Eur grynąją premiją per metus. Matematiškai ši premija atitinka 200 Eur per mėnesį, tačiau tai nereiškia, kad bankas privalo prie vertinamų mėnesio pajamų pridėti visus 200 Eur.

Jeigu premija išmokėta tik vieną kartą, jos tęstinumas gali būti nepakankamai pagrįstas. Jei analogiškos premijos mokėtos kelerius metus ir jų skyrimo principai aiškūs, bankas gali pripažinti didesnę jų dalį. Vien matematinio metinės sumos padalijimo iš 12 neužtenka. Net ir įskaičius dalį premijos, tai dar neatsako į klausimą, kiek galite pasiskolinti – tam papildomai vertinami esami įsipareigojimai, paskolos terminas ir palūkanos.

Ar premijos vienodai vertinamos imant būsto ir vartojimo paskolą?

Abiem atvejais svarbu, ar papildomos pajamos yra tvarios, tačiau būsto ir vartojimo kreditams taikomi skirtingi kreditingumo vertinimo reikalavimai.

Būsto paskoloms taikomi su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito ir atsakingojo skolinimo reikalavimai. Vartojimo paskoloms galioja atskiras vartojimo kredito reguliavimas. Pagal 2026 m. lapkričio 1 d. galiojančią bendrą taisyklę vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkis vertinamas remiantis ne trumpesniu kaip keturių paskutinių mėnesių laikotarpiu. Pagrįstais atvejais galimos išimtys.

Kaip paaiškina Lietuvos banko informacija apie vartojimo paskolas, kredito davėjas turi įvertinti ne tik pajamas, bet ir jų tvarumą bei turimus finansinius įsipareigojimus. Nuo 2026 m. lapkričio 20 d. įsigalios atnaujinti vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo nuostatai, todėl po šios datos taikytini reikalavimai turi būti tikrinami pagal tuo metu galiojančią teisės aktų redakciją.

Kokius dokumentus pateikti bankui, kad premijos būtų įvertintos?

Jeigu reikšmingą darbo užmokesčio dalį sudaro premijos ar priedai, kredito davėjas gali paprašyti papildomų dokumentų. Jais siekiama patvirtinti ne tik gautų pajamų dydį, bet ir jų mokėjimo pagrindą bei galimą tęstinumą. Tokie įrodymai gali papildyti bendrą paskolai gauti reikalingų dokumentų rinkinį, kurio apimtis priklauso nuo paskolos rūšies ir individualios situacijos.

Priklausomai nuo situacijos, gali būti reikalingi šie dokumentai:

  • Darbo sutartis arba premijavimo tvarka – parodo, kokiomis sąlygomis skiriami darbo užmokesčio priedai.
  • Darbo užmokesčio išrašai – leidžia atskirti fiksuotą ir kintamąją atlyginimo dalis.
  • Banko sąskaitos išrašai – patvirtina faktiškai gautas papildomas išmokas.
  • Darbdavio pažyma – gali paaiškinti premijų apskaičiavimo principus, mokėjimo periodiškumą ir jų tęstinumo galimybes.
  • Ankstesnių premijų mokėjimo istorija – padeda nustatyti, ar premijos kartojasi ir kaip keičiasi jų dydis.

Ne kiekvienu atveju reikalingi visi šie dokumentai. Jų poreikis priklauso nuo kredito davėjo taikomos vertinimo tvarkos, pajamų pobūdžio ir konkretaus paskolos gavėjo aplinkybių.

Esminis skirtumas yra tarp dokumentų, patvirtinančių praeityje gautas pajamas, ir įrodymų, pagrindžiančių jų tęstinumą. Sąskaitos išrašas gali patvirtinti, kad darbuotojui buvo pervesta 2 400 Eur premija, tačiau neįrodo, kad tokia suma bus išmokėta ir kitais metais. Tam gali prireikti premijavimo taisyklių, ankstesnių metų išmokų istorijos ar darbdavio paaiškinimo. Net ir pateikus šiuos dokumentus, bankas savarankiškai sprendžia, kokią premijų dalį pagrįsta laikyti tvariomis pajamomis.