Kreditingumo tikrinimas padeda įvertinti, ar žmogus gali prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus ir juos vykdyti laiku. Jis aktualus ne tik prieš imant paskolą, bet ir prieš lizingą, kredito kortelę, kredito limitą ar pirkimą išsimokėtinai.
Šiame straipsnyje sužinosite:
- kas yra asmens kreditingumo vertinimas ir kuo jis skiriasi nuo paprasto skolų patikrinimo;
- kokie duomenys dažniausiai vertinami prieš suteikiant paskolą, lizingą ar išsimokėtiną pirkimą;
- kur galima pasitikrinti savo kredito istoriją ar kredito reitingą;
- ką daryti, jei paskolos paraiška po patikrinimo atmetama.
Kas yra kreditingumo tikrinimas?
Kreditingumo tikrinimas yra asmens mokumo ir finansinės rizikos vertinimas. Kreditorius, lizingo bendrovė ar kitas finansavimo teikėjas siekia suprasti, ar žmogus turi pakankamas ir pakankamai stabilias pajamas, ar jo esami finansiniai įsipareigojimai nėra per dideli, ar ankstesni mokėjimai buvo vykdomi tvarkingai. Be to, kreditingumo tikrinimas yra privalomas pagal teisės aktus, todėl paskolos be kredito tikrinimo negali būti suteikiamos.
Svarbu suprasti, kad kreditingumo vertinimas nėra vien skolų patikrinimas. Net jei žmogus šiuo metu neturi pradelstų mokėjimų, tai dar nereiškia, kad naujas įsipareigojimas bus suteiktas. Vertinama platesnė finansinė situacija: pajamų ir įsipareigojimų santykis, kredito istorija, ankstesnių paskolų grąžinimas, mokėjimo drausmė ir kiti duomenys, kurie leidžia įvertinti riziką.
Kreditingumas nėra pastovi etiketė visam gyvenimui. Jis gali keistis: gerėti, kai įsipareigojimai vykdomi laiku ir skolos mažėja, arba blogėti, kai atsiranda vėlavimų, didėja įsipareigojimų našta ar pajamos tampa nestabilios.
Kada tikrinamas kreditingumas?
Asmens kreditingumas tikrinamas tada, kai žmogus prašo finansavimo arba nori naudotis paslauga, susijusia su mokėjimu ateityje. Tokiais atvejais paslaugos teikėjui svarbu įvertinti, ar naujas įsipareigojimas žmogui nebus per didelė finansinė našta.
Dažniausios situacijos, kai atliekamas kreditingumo tikrinimas:
- teikiama būsto paskolos paraiška;
- prašoma vartojimo kredito ar kitos paskolos;
- perkamas automobilis ar kita prekė lizingu;
- renkamasi pirkimas išsimokėtinai;
- prašoma kredito kortelės;
- nustatomas arba didinamas kredito limitas;
- keičiamos esamo finansavimo sąlygos, kai kreditorius iš naujo vertina mokumą.
Kuo didesnė finansavimo suma ir kuo ilgesnis įsipareigojimo laikotarpis, tuo detalesnis gali būti kreditingumo vertinimas. Būsto kredito atveju paprastai vertinama daugiau aplinkybių nei perkant nedidelę prekę išsimokėtinai.
Kokie duomenys vertinami tikrinant kreditingumą?
Tikrinant kreditingumą vertinamas ne vienas rodiklis, o bendra finansinė situacija. Pirmiausia žiūrima į pajamas: jų dydį, reguliarumą, šaltinį ir stabilumą. Pastovios darbo pajamos, individualios veiklos pajamos ar kiti teisėti pajamų šaltiniai gali būti vertinami skirtingai, nes skiriasi jų prognozuojamumas.
Kitas svarbus aspektas yra esami finansiniai įsipareigojimai. Vertinama, kiek žmogus jau moka už paskolas, lizingą, kredito korteles, pirkinius išsimokėtinai ar kitus įsipareigojimus. Kreditoriui svarbus pajamų ir įsipareigojimų santykis: net ir gaunant pakankamas pajamas, per didelė mėnesinių įmokų dalis gali būti rizikos signalas.
Taip pat tikrinami pradelsti mokėjimai. Vėlavimai mokėti paskolų įmokas, lizingą, telekomunikacijų ar kitas sąskaitas gali rodyti, kad žmogui anksčiau buvo sunku vykdyti finansinius įsipareigojimus. Vertinama ne tik tai, ar vėlavimas buvo, bet ir jo trukmė, dažnumas bei tai, ar skola jau padengta.
Kredito istorija parodo, kaip žmogus anksčiau naudojosi finansavimo paslaugomis. Tvarkingai grąžintos paskolos gali būti vertinamos palankiau nei situacija, kai istorijoje matyti dažni vėlavimai, skolos ar nuolatinis skolinimasis. Kai kuriais atvejais svarbios ir šeimos ar išlaikytinių aplinkybės, nes jos turi įtakos realioms mėnesio išlaidoms.
Duomenys gali būti gaunami iš registrų, kredito biurų ir kitų teisėtai naudojamų šaltinių. Praktikoje gali būti remiamasi Lietuvos banko administruojamais duomenimis, kredito biuro informacija, kreditoriaus turimais duomenimis ir paties žmogaus pateiktais dokumentais.
Kredito istorija, kredito reitingas ir kreditingumas: kuo jie skiriasi?
Šios sąvokos dažnai vartojamos kartu, tačiau jos nėra tapačios.
- Kredito istorija – tai informacija apie ankstesnius ir esamus finansinius įsipareigojimus: paskolas, lizingą, kredito korteles, mokėjimų drausmę, pradelstus mokėjimus ir grąžinimo eigą.
- Kredito reitingas – tai kredito biuro ar kitos vertinimo sistemos pateikiamas rizikos įvertinimas, dažnai išreiškiamas balu, klase ar kitu rodikliu. Jis padeda apibendrinti kredito istorijos ir kitų duomenų riziką.
- Kreditingumas – platesnis vertinimas, apimantis ne tik istoriją ar reitingą, bet ir dabartines pajamas, įsipareigojimus, pajamų stabilumą, finansavimo sumą, prašomo įsipareigojimo trukmę bei kreditoriaus taikomą rizikos vertinimą.
Todėl geras kredito reitingas dar nebūtinai reiškia, kad bet kokia paskolos paraiška bus patvirtinta. Jei prašoma suma per didelė, pajamos nepakankamos arba įsipareigojimų jau daug, kreditingumo vertinimas gali būti neigiamas.
Kur galima pasitikrinti savo kredito istoriją ar reitingą?
Savo kredito istoriją ar kredito reitingą verta pasitikrinti dar prieš teikiant paraišką. Tai padeda pamatyti, kokia informacija apie finansinius įsipareigojimus yra kaupiama, ar nėra netikslumų, ar visi pradelsti mokėjimai jau sutvarkyti.
| Kur tikrinti | Ką galima sužinoti | Kada naudinga |
|---|---|---|
| Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazė | Informaciją apie turimus paskolinius įsipareigojimus ir jų istoriją pagal duomenų bazėje kaupiamus įrašus. | Kai norima pasitikrinti, kokie paskolų duomenys gali būti matomi finansų įstaigoms. |
| Mano Creditinfo | Kredito istorijos duomenis, mokėjimų drausmę, galimus pradelstus mokėjimus ir kredito rizikos vertinimą. | Kai norima įvertinti savo kredito istoriją prieš paskolą, lizingą ar pirkimą išsimokėtinai. |
| ManoScorify arba kita kredito reitingo platforma | Kredito reitingo ar rizikos balo informaciją, priklausomai nuo konkrečios platformos naudojamų duomenų ir metodikos. | Kai norima gauti papildomą orientacinį savo finansinės reputacijos įvertinimą. |
Skirtingi šaltiniai gali pateikti ne visiškai tą pačią informaciją, nes jų duomenų apimtis, paskirtis ir vertinimo metodikos skiriasi. Dėl to vieno šaltinio rezultatas neturėtų būti laikomas vieninteliu atsakymu į klausimą, ar paskola tikrai bus suteikta.
Ar kreditingumo tikrinimas gali pabloginti kredito reitingą?
Savarankiškas savo kredito istorijos ar kredito reitingo pasitikrinimas paprastai nėra tas pats, kas paskolos paraiškos teikimas kreditoriui. Kai žmogus tik peržiūri savo duomenis, tai dažniausiai laikoma informaciniu pasitikrinimu, o ne naujo finansavimo prašymu.
Kita situacija susidaro tada, kai per trumpą laiką pateikiama daug paraiškų skirtingiems kreditoriams. Dažnos paskolų paraiškos gali būti vertinamos kaip rizikos signalas, nes jos gali rodyti, kad žmogus aktyviai ieško papildomo finansavimo arba turi sunkumų su pinigų srautais. Tai nereiškia, kad kiekviena užklausa automatiškai pablogina kredito reitingą, tačiau paraiškų dažnumas gali būti vienas iš bendro kreditingumo vertinimo elementų.
Kas dažniausiai pablogina kreditingumo vertinimą?
Kreditingumo vertinimą dažniausiai pablogina veiksniai, rodantys didesnę riziką nevykdyti įsipareigojimų laiku. Nors paskolos su bloga kredito istorija gali būti suteiktos, tokiais atvejais blogi įrašai gali padidinti paskolos kainą ar pabloginti kitas jos sąlygas.
Vienas aiškiausių signalų yra pradelsti mokėjimai. Net ir nedidelės skolos gali turėti reikšmės, jei jos kartojasi arba ilgai lieka nepadengtos.
Neigiamai gali būti vertinamos aktyvios skolos, ypač kai jos susijusios su ankstesniais finansiniais įsipareigojimais. Taip pat svarbu, kiek žmogus jau yra įsipareigojęs mokėti kiekvieną mėnesį. Jei esamos paskolos, lizingas, kredito kortelės ir išsimokėtiniai pirkimai sudaro didelę pajamų dalį, naujas įsipareigojimas gali būti laikomas per rizikingu. Tačiau apie paskolos turintiems skolų galimybę reikėtų pasidomėti atskirai.
Kreditingumui įtakos turi ir pajamų stabilumas. Nereguliarios, sunkiai pagrindžiamos ar neseniai pradėtos gauti pajamos gali būti vertinamos atsargiau. Tai nereiškia, kad žmogus negali gauti finansavimo, tačiau kreditorius gali prašyti daugiau informacijos arba vertinti situaciją konservatyviau.
Kitas veiksnys – dažnas skolinimasis. Nuolatinis mažų kreditų, kredito limitų ar pirkimų išsimokėtinai naudojimas gali rodyti, kad žmogus neturi pakankamo finansinio rezervo. Kreditingumo vertinimą gali apsunkinti ir netikslūs duomenys: pavyzdžiui, jau padengta skola vis dar rodoma kaip aktyvi arba informacija apie įsipareigojimus nėra atnaujinta.
Visi
Ką patikrinti prieš teikiant paskolos, lizingo ar pirkimo išsimokėtinai paraišką?
Prieš teikiant paraišką verta pirmiausia peržiūrėti savo kredito istoriją. Tai leidžia pamatyti, ar nėra senų pradelstų mokėjimų, neaiškių įrašų ar įsipareigojimų, apie kuriuos žmogus jau buvo pamiršęs. Jei randami netikslūs duomenys, geriau juos aiškintis dar prieš kreipiantis dėl finansavimo.
Taip pat svarbu įvertinti esamus įsipareigojimus. Reikėtų suskaičiuoti ne tik paskolų įmokas, bet ir lizingą, kredito kortelių panaudotą limitą, pirkimus išsimokėtinai bei kitus reguliarius mokėjimus. Toks įsivertinimas padeda realistiškai suprasti, ar nauja įmoka nebus per didelė.
Jei pajamos gaunamos ne pagal įprastą darbo sutartį, gali prireikti pasiruošti jų pagrindimą: sąskaitų, deklaracijų, išrašų ar kitų dokumentų, kurių gali paprašyti kreditorius (apie paskolos su individualia veikla sąlygas reikėtų pasidomėti atskirai). Svarbu neteikti daug paraiškų vienu metu vien tik siekiant „pažiūrėti, kas patvirtins“. Tikslingiau pirmiausia suprasti savo finansinę padėtį ir tik tada kreiptis dėl konkretaus sprendimo. Tai yra svarbiausi saugus kredito principai.
Ką daryti, jei paraiška atmetama po kreditingumo patikrinimo?
Atmesta paskolos paraiška nereiškia, kad finansavimas niekada nebus įmanomas, tačiau tai yra signalas peržiūrėti savo situaciją. Pirmiausia verta pasiteirauti, kokiais duomenimis buvo remtasi priimant sprendimą. Kreditorius gali neatskleisti visos vidinės vertinimo metodikos, tačiau žmogus gali siekti suprasti, ar sprendimui įtakos turėjo pradelsti mokėjimai, įsipareigojimų dydis, pajamų nepakankamumas ar kiti duomenys.
Tuomet verta patikrinti, ar kredito biuras, registrai ar kiti duomenų šaltiniai nerodo netikslios informacijos. Jei duomenys klaidingi, reikia kreiptis dėl jų patikslinimo pagal atitinkamo duomenų valdytojo tvarką. Jei problema yra realūs pradelsti mokėjimai, pirmas žingsnis turėtų būti jų sprendimas, o ne naujų paraiškų teikimas.
Kartoti paraišką racionalu tik tada, kai pasikeičia aplinkybės: sumažėja įsipareigojimai, stabilizuojasi pajamos, padengiamos skolos arba ištaisomi netikslūs duomenys. Priešingu atveju pakartotinis kreipimasis per trumpą laiką gali neduoti kitokio rezultato. Taip pat vertėtų apsvarstyti ne papildomos paskolos ėmimą, o turimų paskolų refinansavimą, kuris padėtų sumažinti finansinę įsipareigojimų naštą.
Asmens ir įmonės kreditingumo tikrinimas nėra tas pats
Šis straipsnis orientuotas į fizinio asmens kreditingumo tikrinimą: pajamas, asmeninius finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, mokėjimų drausmę ir mokumą. Tai aktualu žmogui, kuris nori gauti paskolą, lizingą, kredito kortelę ar pirkti išsimokėtinai.
Įmonės kreditingumo vertinimas yra kita tema. Verslo atveju svarbios finansinės ataskaitos, apyvarta, pelningumas, skolos, teismo procesai, vadovų pokyčiai, įmonės amžius, sektoriaus rizika ir kiti rodikliai. Nors kai kurie principai panašūs, asmens ir įmonės kreditingumo analizės nereikėtų vertinti kaip to paties proceso.
Kada verta pasitikrinti kreditingumą iš anksto?
Iš anksto pasitikrinti kreditingumą verta tada, kai planuojamas didesnis finansinis sprendimas. Tai ypač aktualu prieš būsto paskolos konsultaciją, didesnę vartojimo paskolą, automobilio lizingą ar kitą ilgalaikį įsipareigojimą. Išankstinis pasitikrinimas leidžia ramiau įvertinti, kokia informacija apie jus gali būti matoma kreditoriui.
Tai taip pat naudinga, jei anksčiau buvo vėlavimų, pradelstų mokėjimų ar skolų. Net jei situacija jau sutvarkyta, verta įsitikinti, kad duomenys atnaujinti ir nėra likusių netikslumų. Kartais žmogus apie seną įrašą sužino tik tada, kai paraiška jau atmesta, todėl prevencinis pasitikrinimas padeda išvengti netikėtumų.
Kreditingumo tikrinimas nėra vien formalumas kreditoriui. Tai ir praktinis būdas pačiam žmogui įsivertinti savo finansinę padėtį: kiek įsipareigojimų jau turima, ar pajamos pakankamai stabilios, ar kredito istorija tvarkinga ir ar naujas įsipareigojimas būtų saugus pagal esamą situaciją.